Dažniausiai užduodami klausimai

Prekių ženklu gali būti bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes ir (arba) paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų.

Tam, kad ženklas būtų įregistruotas ir saugomas, jis turi atitikti Prekių ženklų įstatyme numatytus absoliučius (7 straipsnis) bei santykinius (8 straipsnis) reikalavimus. Ženklo atitikimą absoliutiems reikalavimas tikrina Valstybinis patentų biuras.

Žiūrėkite

Ženklai gali būti sudaryti iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui:

1) žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių;

2) raidžių, skaitmenų;

3) piešinių, emblemų;

4) erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos);

5) spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos;

6) bet kokio 1–5 punktuose nurodytų žymenų derinio.

Žymenys, registruojami prekių ženklu, turi atitikti šias abi sąlygas:

1) jie gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų;

2) juos galima pateikti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre taip, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti ženklo savininkui suteiktos apsaugos objektą.

Prekių ženklai Lietuvoje registruojami paduodant paraišką Valstybiniam patentų biurui. Paraiškos padavimas kainuoja 180 Eur. Jeigu paraiškoje yra nurodoma daugiau negu viena prekių ar paslaugų klasė*, už kiekvieną iš jų turi būti sumokėtas papildomas 40 Eur mokestis. Mokestis už prekių ženklo paraiškos padavimą turi būti sumokėtas prieš paraiškos padavimą arba, jeigu paraiška paduodama elektroniniu būdu, mokestį galima sumokėti ir paraiškos padavimo metu.

*prekes ir paslaugas paraiškoje galima nurodyti jas pasirenkant iš Nicos klasifikacijos, kurioje jos yra suskirstytos į 45 klases.

Paraišką gali paduoti fizinis ar juridinis asmuo, šių asmenų grupė, taip pat paraišką galima paduoti per atstovą. Paraišką patogiausia pateikti elektroniniu būdu, tačiau galima pateikti ir popierinėje formoje. Pateikus paraišką elektroniniu būdu, iš karto gausite pranešimą apie paraiškos pateikimą ir per 3-5 darbo dienas gausite VPB darbuotojo pranešimą apie paraiškos padavimo datos suteikimą. Paraiškos padavimo data labai svarbi – ji apsprendžia ženklo pirmenybę prieš vėlesnius prekių ženklus.

Vėliau paraišką ir ženklą vertina VPB ekspertas. Jeigu paraiškoje bus nustatyti trūkumai, apie tai būsite informuotas elektroniniu paštu ir trūkumus galėsite ištaisyti per 1-3 mėnesius (priklausomai nuo trūkumų pobūdžio).  Paprastai ekspertas sprendimą dėl tinkamai parengtos paraiškos priima per 1 mėn. nuo paraiškos padavimo datos.

Atkreipiame dėmesį, kad VPB ekspertas vertina pareikšto registruoti ženklo atitikimą absoliutiems ženklo registravimui keliamiems reikalavimams, tai yra, ar pareikštas registruoti ženklas gali būti pripažintas prekių ženklu. Ekspertas nevertina ženklo santykio su trečiųjų asmenų teisėmis (ar ženklas nepažeidžia ankstesnių ženklų, juridinių asmenų pavadinimų ir pan.). Jeigu ženklas atitinka jam keliamus absoliučius reikalavimus, paraiška yra paskelbiama VPB oficialiame biuletenyje ir registruojamam ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga.

Paskelbus paraišką, suinteresuoti asmenys per 3 mėn. gali pateikti protestą (kasmet yra protestuojama apie 5 % registruojamų prekių ženklų). Taip pat bet kuris asmuo gali pateikti rašytines pastabas, kad pareikštas registruoti ženklas turėtų būti neregistruotas. Jeigu protesto nebuvo pateikta ir nėra kitų priežasčių ženklo neregistravimui, pasibaigus 3 mėn. laikotarpiui ženklas yra įregistruojamas ir išduodamas ženklo registracijos liudijimas. Ženklo registracija ženklo savininkui suteikia išimtines teises į šį ženklą. Ženklo registracija galioja 10 metų ir gali būti pratęsiama kas dešimt metų kitam dešimties metų laikotarpiui (pratęsimų skaičius neribojamas).

Atkreipiame dėmesį, kad paraiškoje nurodyti duomenys – vardas, pavardė (arba juridinio asmens pavadinimas) ir adresas yra skelbiami VPB oficialiame biuletenyje ir viešose duomenų bazėse internete. Fiziniai asmenys teikiamuose dokumentuose neprivalo pateikti gyvenamosios vietos adreso, tačiau privalo pateikti adresą Europos ekonominės erdvės teritorijoje, kuriuo būtų galima su juo susisiekti. Pažymėtina, kad paraiškoje nurodžius elektroninio pašto adresą, VPB su pareiškėju ar ženklo savininku komunikuos elektroniniu paštu. Elektroninio pašto adresas nėra skelbiamas viešai.

Paduoti paraišką

Daugiau apie prekių ženklus

Žodinis prekių ženklas yra spausdintinis ženklas, turintis tokius elementus kaip raidės (mažosios arba didžiosios), žodžiai (parašyti mažosiomis arba didžiosiomis raidėmis), skaitmenys, klaviatūros ženklai arba skyrybos ženklai, išdėstyti vienoje eilutėje, be grafinių elementų ar spalvų. 

Žodiniai prekių ženklai sudaromi iš lotyniškos abėcėlės raidžių, užrašytų standartiniu šriftu. Daugiau nei vienoje eilutėje parašytas tekstas laikomas užbaigtu vaizdiniu prekių ženklu.

Žodiniai ženklai, atspausdinti lotyniškomis raidėmis ir arabiškais skaitmenimis, registruojami ir skelbiami „Helvetica“ šrifto standartiniais rašmenimis.

Grafiniu prekių ženklu laikomas ženklas, kurį sudaro:

– vien vaizdiniai elementai;

– žodinių ir vaizdinių arba kitokių grafinių elementų derinys;

– nestandartiniu šriftu surašyti žodiniai elementai;

– spalviniai žodiniai elementai;

– daugiau nei vienoje eilutėje surašyti žodiniai elementai;

– ne lotyniškos abėcėlės raidės;

– ženklai, kurių negalima atkurti naudojant klaviatūrą;

– išvardytų ženklų derinys.

Grafinio ženklo vaizdas turi būti pateikiamas taip, kad būtų matomi visi jo elementai ir spalvos.

Pagal ženklą sudarančius elementus ženklai gali būti:

• žodiniai, kai visi ženkle esantys elementai yra sudaryti iš lotyniškų raidžių ir (ar) arabiškų skaitmenų, kurie pavaizduoti standartiniu šriftu;
• grafiniai, kai ženklą sudaro piešiniai ar kiti grafiniai elementai (išskyrus žodžius), naudojant  spalvas arba be jų;
• grafiniai su žodiniais elementais, kai ženklas yra grafinių ir žodinių elementų visuma;
• erdviniai (3D), kai ženklu yra pati gaminio išvaizda, gaminio pakuotė ar talpykla;
• erdviniai su žodiniais elementais, kai erdviniame ženkle yra naudojami ir žodiniai elementai;
• muzikinis ar garsinis, kai ženklu yra nedidelis muzikinis kūrinys;
• spalviniai, kai ženklą sudaro tik spalva arba spalvų derinys (naudojamas tik prekes ar paslaugas išskiriančiai spalvai ar spalvų deriniui užregistruoti);
• judesio, padėties ir kita, kai ženklą sudaro piešinių seka, išdėstyti elementai.

Kvapas prekių ženklu paprastai neregistruojamas. Skonis prekių ženklu nėra registruojamas.

Dizainas ir prekių ženklas skiriasi naudojimo paskirtimi bei pagrindine funkcija.

Dizainas – tai viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – trimačių: kontūrų, formos, ar dvimačių: linijų, spalvų, tekstūros ir arba medžiagos. Šie požymiai sukuria individualias savybes turinčio gaminio vaizdą.

Prekių ženklas - žymuo, naudojamas prekėms ar paslaugoms žymėti ir vieno asmens prekėms ar paslaugoms nuo kito asmens prekių ar paslaugų atskirti. Be skiriamosios ir kilmės funkcijų prekių ženklas taip pat atlieka kokybės, reklamos, estetinę ir kitas funkcijas.

Geografinė kilmė – šalis, teritorija, regionas ar vietovė, pagal kurią galima nustatyti prekės ar paslaugos tikrąją kilmės vietą (nesiejant šios vietos su produktų kokybe ar kitomis savybėmis). Tuo tarpu produktų, kurių kokybė ar kitos savybės yra neatsiejamos nuo geografinės kilmės, pavadinimai gali būti saugomi kaip žemės ūkio ir maisto produktų bei vynų saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN), žemės ūkio ir maisto produktų bei vynų saugomos geografinės nuorodos (SGN) ar spiritinių gėrimų ir aromatizuotų vynų geografinės nuorodos (GN).

Geografinė nuoroda – vietovardis ar kitas žodis arba žymuo, pagal kurį galima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti, kad produktas yra kilęs iš tam tikros teritorijos, regiono ar vietovės, ir kuris sieja to produkto kokybę, reputaciją ar kitas esmines savybes su jo geografine kilme.

Geografinės nuorodos gali būti saugomos kaip atskiras objektas pagal ES teisės aktus arba kaip prekių ženklas, jeigu geografinė nuoroda yra sudėtinė prekių ženklo dalis.

Pavyzdžiui - Champagne (šampanas), Prosciutto di Parma (Parmos kumpis), Cognac (konjakas), sūris „Liliputas“, Daujėnų duona, midus „Stakliškės“, lietuviškas varškės sūris saugomos kaip kilmės vietos ar geografinės nuorodos.

Nesaugomas prekių ženklo elementas yra sudėtinis šio ženklo elementas, kuris negalėtų būti registruojamas kaip atskiras (savarankiškas) ženklas. Tokie elementai gali būti ir saugomi tik visumoje, jeigu ženklas kaip visuma elementų atitinka kitus Prekių ženklų įstatymo reikalavimus.

Nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos. Kai kurie ženkle esantys elementai gali būti laikomi nesaugomais kaip savaime suprantami. Prekių ženklų ginčuose nustatant vartotojų klaidinimo galimybę nesaugomiems elementams nėra suteikiama išskirtinės reikšmės vien dėl to, kad jie yra nesaugomi.

Teisė į prekių ženklą yra nuosavybė, saugoma pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Prekių ženklo registracija ženklo savininkui suteikia išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti tapatų ar klaidinamai panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms toje teritorijoje, kurioje ženklas įregistruotas.

Nors prekių ženklo registracija nėra privaloma žymens naudojimo komercinėje veikloje sąlyga ir kai kuriais atvejais gali būti saugomas ir neįregistruotas žymuo, pavyzdžiui, plačiai žinomas ženklas pagal Prekių ženklų įstatymą arba kaip pirmumą turintis žymuo pagal konkurencijos teisę (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 str.), tačiau teisių gynimo procesas ir ankstesnių teisių į žymenį turėjimo įrodinėjimo procesas gali tapti sudėtingesnis.

Europos Sąjungos prekių ženklas yra ženklas, įregistruotas paduodant vieną paraišką Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai ir vieningai saugomas visoje Europos Sąjungoje, tai yra visose 28 ES valstybėse narėse.

Europos Sąjungos prekių ženklo registravimo ir apsaugos tvarką nustato 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija): https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32017R1001&from=EN

Prekių ženklų galiojimas pagrįstas teritoriniu principu, t.y. prekių ženklo registracija galioja toje valstybėje, kurioje prekių ženklas yra registruotas.

Nacionalinė registracija taikoma tuomet, kai siekiama teisių apsaugos vienoje valstybėje.

Europos Sąjungos prekių ženklo registracija taikoma tuomet, kai siekiama teisių apsaugos visoje Europos Sąjungoje.

Tarptautinė prekių ženklo paraiška paduodama siekiant teisių apsaugos vienoje arba keliose valstybėse, Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolo narėse (tarptautinę prekių ženklo registraciją vėliau galima plėsti ir į kitas valstybes).

Tas pats žymuo gali būti nacionalinės, Europos Sąjungos ir tarptautinės registracijos objektas.

Paduoti paraišką turi teisę:

- asmuo (fizinis ar juridinis), norintis savo vardu įregistruoti ženklą ir įgyti ženklo savininko teises Lietuvos Respublikoje;

- keletas asmenų, kurie, įregistravus ženklą, pripažįstami ženklo bendraturčiais;

- asmenų sąjunga, kai norima įregistruoti kolektyvinį ženklą;

- asmuo, turintis teisę sertifikuoti prekes ar paslaugas, kai norima įregistruoti sertifikavimo ženklą;

- atstovas, kuris turi įgaliojimus atstovauti asmenims VPB;

- tik patentinis patikėtinis, atstovaujantis užsienio valstybių fiziniams asmenims, nuolat negyvenantiems Lietuvos Respublikoje arba kitoje EEE valstybėje, ir užsienio valstybių juridiniams asmenims, neturintiems Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje EEE valstybėje savo buveinės, filialo arba atstovybės.

Teisė į žymenį atsiranda nuo jo naudojimo pradžios momento. Tačiau ši teisė turi būti realizuota, tai yra pradėjus naudoti žymenį ir norint apsaugoti jį kaip prekių ženklą, turi būti paduota paraiška, nuo kurios paskelbimo Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje (arba prioriteto) datos ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga.

Išdavus prekių ženklo registracijos liudijimą jo savininkas gali įgyvendinti ir ginti savo teises į prekių ženklą visą jo galiojimo laikotarpį (ženklas registruojamas 10 metų, pratęsimas galimas kas 10 metų ir pratęsimų skaičius neribojamas). Neregistruotas prekių ženklas gali būti apsaugotas ir pagal Konkurencijos įstatymo 15 str., tačiau tokiu atveju yra daug sudėtingiau įrodyti prekių ženklo pirmumo faktą.

Prioritetas – tai laikotarpis, per kurį galima prašyti prekių ženklo apsaugos nuo pirmosios ženklo paraiškos padavimo, remiantis pirmosios prekių ženklo paraiškos kitose valstybėse padavimo ar tarptautinės parodos, kurioje pirmą kartą buvo pademonstruotas prekių ženklas, data.

Prekių ženklo prioritetas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Ginčo atveju teisės į prekių ženklą atsiradimo data nustatoma pagal prioriteto datą.

Patentinis patikėtinis – fizinis asmuo, teikiantis paslaugas bei konsultacijas pramoninės nuosavybės apsaugos srityje ir atstovaujantis fizinius bei juridinius asmenis Valstybiniame patentų biure, taip pat šiems palaikant santykius su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Patentinis patikėtinis nėra Valstybinio patentų biuro darbuotojas.

Patentinio patikėtinio veiklą reglamentuojama 2017 m. birželio 29 d. priimtas Patentinių patikėtinių įstatymas ir kiti teisės aktai. Patentinių patikėtinių sąrašą sudaro ir tvarko Patentinių patikėtinių institutas. Sąrašas skelbiamas Instituto ir Valstybinio patentų biuro interneto svetainėse.

Patentinių patikėtinių paslaugomis naudotis neprivaloma, išskyrus atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į Valstybinį patentų biurą, yra užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės.

Valstybinis patentų biuras, atlikdamas pareikšto registruoti žymens ekspertizę, vertina tik pareikšto registruoti žymens atitiktį Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnyje numatytiems reikalavimams (ar žymuo atitinka absoliučius reikalavimus ir ar tinkamai sudarytas prekių ir paslaugų sąrašas) ir nevertina šio žymens santykio su ankstesnėmis trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teisėmis (Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnis).

Todėl prieš paduodant paraišką prekių ženklui registruoti, labai svarbu atlikti paiešką ir įsivertinti ar nėra įregistruotų ar pareikštų registruoti ankstesnių tapačių ar panašių prekių ženklų, juridinių asmenų pavadinimų ar kitų pramoninės nuosavybės objektų tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms žymėti.

Daugiau informacijos apie veiksmus, kuriuos rekomenduojame atlikti prieš paduodant paraišką prekių ženklui registruoti: http://vpb.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/prekiu-zenklai/pries-pradedant-registruoti-zenkla

Kito asmens prekių ženklo registracija gali būti ginčijama Valstybiniam patentų biurui pateikiant protestą dėl pažeistų teisių gynimo, prašymą ženklo registraciją pripažinti negaliojančia (negaliojimo prašymas) arba prašymą panaikinti ženklo registraciją (panaikinimo prašymas).

Daugiau informacijos apie Valstybinio patentų biuro taikomą ikiteisminį ginčų nagrinėjimą: http://vpb.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gincu-sprendimas

Ankstesnio panašaus arba tapataus ženklo (tai gali būti arba nacionalinis, arba Europos Sąjungos, arba tarptautinis prekių ženklas, galiojantis Lietuvoje) savininkai turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jų sutikimo komercinėje veikloje naudoti tapatų ar klaidinamai panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms.

Prekių ženklo savininkas turi teisę drausti jo teises pažeidžiančių prekių importą ar eksportą. Prašymai taikyti muitinės priežiūros priemones pateikiami Muitinės departamentui. Tam tikrais atvejais muitinės priežiūros priemones muitinė gali taikyti ir savo iniciatyva (ex officio), nesant atitinkamo ženklo savininko prašymo.

Savininko teisės pasibaigia, kai prekių ženklu pažymėtos prekės išleidžiamos į Europos Sąjungos rinką paties prekių ženklo savininko ar su jo sutikimu, išskyrus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių nesutikti su tolesniu prekių komercializavimu (pvz., išleidus prekes į rinką pasikeitė ar pablogėjo jų kokybė).

Ženklo savininkas negali drausti kitiems asmenims naudoti žymenų tokiais atvejais, jeigu naudojama asmens vardas ir pavardė, arba jeigu reikia nurodyti prekių ar paslaugų paskirtį, kiekį, kokybę ir kitas charakteristikas, arba kai siekiama identifikuoti prekes ar paslaugas arba daryti nuorodą į jas kaip priklausančias to ženklo savininkui, arba jeigu tokios veikos atliekamos nekomerciniais tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti naudoti žymenį kitais negu prekių ar paslaugų atskyrimo tikslais, jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo privalumais, pažeidžiami skiriamieji ženklo požymiai arba pakenkiama ženklo reputacijai.

Teisės į prekių ženklus gali būti perduodamos, suteikiamos licencijos, įkeičiamos ir areštuojamos.

Už prekių ženklo savininko teisių pažeidimą yra numatyta civilinė, baudžiamoji ir administracinė atsakomybė.

Esama dviejų ženklo pripažinimo negaliojančiu pagrindų rūšių: absoliutūs negaliojimo pagrindai ir santykiniai negaliojimo pagrindai.

Absoliutūs negaliojimo pagrindai nustato reikalavimus, kuriems esant žymuo negali būti laikomas prekių ženklu (žymuo yra aprašomojo pobūdžio, neturi skiriamojo požymio, yra didelės vertės simbolis ir pan.). Registruojamo nacionalinio ženklo atitikimą šiems reikalavimas tikrina Valstybinis patentų biuras.

Santykiniai negaliojimo pagrindai yra susiję su ankstesnėmis teisėmis, kurios turi pirmenybę vėlesnio prekių ženklo atžvilgiu (Valstybinis patentų biuras netikrina pareikštų registruoti prekių ženklų atitikimo santykiniams negaliojimo pagrindams).

Prekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu jo savininkas penkerius metus po prekių ženklo įregistravimo faktiškai nepradėjo jo naudoti arba nepradėjo jo naudoti penkerius metus iš eilės ir nėra tokį nenaudojimą pateisinančių priežasčių, arba dėl savininko veikimo arba neveikimo prekių ženklas tapo bendriniu prekių ir paslaugų, dėl kurių jis įregistruotas, ženklu, arba savininko naudojamas prekių ženklas klaidina visuomenę.

Pažymėtina, kad vėlesnio ženklo registracija šiam nesuteikia „imuniteto“ nuo uždraudimo jį naudoti komercinėje veikloje.

Daugiau informacijos apie Valstybinio patentų biuro taikomą ikiteisminį ginčų nagrinėjimą: http://vpb.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gincu-sprendimas

Anksčiau įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikos bylose dėl prekių ženklų ir domenų pagal analogiją taikomas 2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo, nustatantis .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus.

Prekių ženklo registracija galioja 10 metų nuo paraiškos padavimo datos. Prekių ženklo registraciją galite atnaujinti papildomam 10 metų laikotarpiui. Atnaujinimų skaičius nėra ribojamas.

Licencinė sutartis gali, tačiau neprivalo būti įregistruota Valstybinio patentų biuro tvarkomame Prekių ženklų registre.

Jeigu franšizės sutarties dalykas yra prekių ženklas, franšizės sutarties sudarymo faktas taip pat turi būti įregistruotas Valstybiniame patentų biure (Civilinio kodekso 6.767 straipsnio 3 dalis).

Norint įregistruoti prekių ženklą, kuriame yra naudojami oficialūs Lietuvos valstybės simboliai turi būti gautas Valstybinio patentų biuro (toliau - VPB) direktoriaus leidimas.

Daugiau informacijos apie oficialių simbolių naudojimą bei leidimų suteikimą: http://vpb.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/prekiu-zenklai/oficialiu-simboliu-naudojimas-1

Pažymėtina, kad bet koks oficialių Lietuvos (Lietuvos vardo, vėliavos, Vyčio, Gedimino stulpų ir kt.) ar kitų valstybių, tarptautinių organizacijų simbolių naudojimas, net ir neregistruojant prekių ženklo, turi būti pagarbus ir nežeminti Lietuvos valstybės.

Prieš paduodant paraišką apgalvokite, kokioms prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti bus naudojamas jūsų ženklas, kadangi paraiškoje reikės nurodyti prekių ir (ar) paslaugų sąrašą. Šis sąrašas svarbus, nes:

• padeda nustatyti prašomos apsaugos apimtį;
• ginčo atveju lyginami ne tik ženklai, bet ir prekių ir (ar) paslaugų sąrašai;
• papildyti sąrašą naujomis prekėmis ar paslaugomis paduotoje paraiškoje negalima – šiuo atveju pateikiama nauja paraiška;
• neteisingai suklasifikavus prekes ir paslaugas ilgėja registravimo procedūra;
• nenaudojant ženklo visoms prekėms ir (ar)  paslaugoms, dėl kurių pateikėte paraišką, jūsų ženklą bus lengviau užginčyti.

Prekės ir paslaugos pagal jų paskirtį, naudojimo sritį yra suskirstytos į 45 klases pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją, kurioje nuo 1 iki 34 yra prekių klasės, o nuo 35 iki 45 – paslaugų klasės. Kiekviena klasė turi antraštę, kuri bendrais bruožais nurodo sritis, prie kurių iš esmės priklauso prekės ir paslaugos. Visas prekių ir paslaugų klasių antraštes galima rasti čia.  Atkreipiame dėmesį, kad 35 klasės antraštės pasirinkimas nesuteikia apsaugos prekybos paslaugai, kuri priskiriama prie šios klasės. Pažymėtina, kad kai kurių klasių antraščių bendrosios sąvokos yra laikomos nepakankamai aiškiomis ir tiksliomis, kad būtų galima jas laikyti nurodančiomis konkrečias prekes ar paslaugas. Šios sąvokos privalo būti patikslintos. Tikslintinos sąvokos su tikslių prekių ar paslaugų pavyzdžiais pateiktos šioje lentelėje 

Sritys, kurios priskiriamos ar nepriskiriamos konkrečiai klasei, nurodomos klasių sąrašuose su aiškinamosiomis pastabomis.

Norint nustatyti, kokiai klasei priskiriama prekė ar paslauga, galima atlikti paiešką Tarptautinėje (Nicos) prekių ir paslaugų klasifikacijos duomenų bazėje. Jeigu paraišką paduodate elektroniniu būdu, prekių ir paslaugų paiešką galima atlikti ar savo prekes ar paslaugas nurodyti viename iš paraiškos padavimo žingsnių.

Klasių numeriai jūsų paraiškoje turi būti išdėstomi eilės tvarka, po kiekvieno klasės numerio išvardinamos prekės ar paslaugos, kurios viena nuo kitos atskiriamos kabliataškiais, pavyzdžiui:

20 baldai; veidrodžiai; paveikslų rėmai; baldų lentynos; biuro baldai; minkštosios kėdės; mokykliniai baldai; komodos; lovos; sofos; spintos; stalai; vaikų lovelės.

35 reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla.

Vienoje paraiškoje gali būti nurodyta daugiau nei viena prekių ar paslaugų klasė. Už kiekvieną daugiau nei vieną prekių ar paslaugų klasę mokamas papildomas 40 Eur dydžio mokestis.

Žiūrėkite.

VPB paprastai per savaitę nuo prašymo gavimo dienos patikrinęs ir nustatęs, kad paraiškoje pateikti reikalingi duomenys, paraišką pripažįsta paduota ir, suteikęs jai padavimo datą ir numerį, išsiunčia pareiškėjui pranešimą apie dokumentų gavimą.

Paraiškai, kuriai suteikta padavimo data, atliekama paraiškos ekspertizė ir ženklo ekspertizė, kuri paprastai užtrunka iki 2 mėn.  

Jeigu pareiškėjas prašyme įregistruoti ženklą pažymi, kad prašo atlikti skubią ekspertizę arba pateikia prašymą atlikti skubią ekspertizę vėliau, ir sumoka nustatytą skubios ekspertizės mokestį (150 EUR), VPB veiksmai atliekami per šiuos terminus:

• skubi paraiškos ir ženklo ekspertizė atliekama per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos;
• jeigu paraiškos ar ženklo ekspertizės metu nustatoma trūkumų, sprendimas dėl ženklo registravimo priimamas per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai VPB gaunami dokumentai su ištaisytais trūkumais;
• jeigu pareiškėjas paprašo atlikti pakartotinę ekspertizę pagal Taisyklių 103 punktą, pakartotinė ekspertizė atliekama per 5 darbo dienas nuo prašymo atlikti pakartotinę ekspertizę gavimo dienos. 

Nustačius, kad pareikštas ženklas atitinka Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, VPB apie tai praneša pareiškėjui ir paskelbia paraiškos duomenis VPB oficialiame biuletenyje.

Suinteresuoti asmenys per 3 mėnesius nuo paraiškos paskelbimo VPB oficialiame biuletenyje dienos gali užprotestuoti ženklo paraišką paduodami motyvuotą protestą.

Jeigu protestas nėra pareiškiamas, VPB įregistruoja ženklą prekių ženklų registre, registracijos duomenis paskelbia VPB oficialiame biuletenyje, o įregistruoto ženklo savininkui išduoda ženklo registracijos liudijimą.

Daugiau informacijos apie veiksmus, kuriuos rekomenduojame atlikti prieš paduodant paraišką prekių ženklui registruoti: http://vpb.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/prekiu-zenklai/pries-pradedant-registruoti-zenkla.

Norėdami įregistruoti prekių ženklą, Valstybiniam patentų biurui (VPB) pateikite paraišką, kuri atitinka Prekių ženklų įstatymą ir Prekių ženklų registravimo taisykles.

Paraišką VPB galima paduoti šiais būdais:

• internetu paduodant elektroninę paraišką;
• siunčiant užpildytą paraiškos formą (ZP-1) įprastu paštu VPB adresu: Kalvarijų g. 3, 09310 Vilnius;
• pateikiant paraišką asmeniškai VPB Paraiškų priėmimo ir dokumentų valdymo skyriaus 234 kabinete darbo valandomis

Prekių ženklų paraiškos dokumentai negali būti paduodami faksu ar elektroniniu paštu.

Daugiau informacijos apie veiksmus, kuriuos rekomenduojame atlikti prieš paduodant paraišką prekių ženklui registruoti: http://vpb.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/prekiu-zenklai/pries-pradedant-registruoti-zenkla

Paraišką įregistruoti ženklą sudaro:

1) prašymas įregistruoti ženklą;

2) įgaliojimas atstovui, jeigu paraišką paduoda atstovas;

3) prioritetą patvirtinantis dokumentas (jeigu reikia);

4) leidimas naudoti ženkle Lietuvos Respublikos oficialiuosius simbolius (jeigu reikia);

5) kompetentingos institucijos sutikimas naudoti ženkle herbus ar herbinius ženklus arba valstybės institucijų skiriamuosius ženklus (jei reikia);

6) kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų kompetentingų institucijų sutikimas naudoti ženkle žymenis, saugomus pagal Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnį (jei reikia);

7) kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatai, kai prašoma įregistruoti kolektyvinį ženklą;

8) pareiškėjo teisę vykdyti sertifikavimo funkciją patvirtinantis dokumentas, kai prašoma įregistruoti sertifikavimo ženklą;

9) ankstesnės teisės savininko sutikimas naudoti ženkle žinomo asmens pavardę ar vardą, meninį pseudonimą; kito asmens atvaizdą; autorių teisių ar pramoninės nuosavybės teisių objektą (jeigu reikia).

Paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai VPB gavo prašymą įregistruoti ženklą, kuriame pateikti visi šie duomenys:

• pareiškėją ir jo atstovą, jeigu paskirtas, identifikuojantys duomenys (vardas, pavardė (pavadinimas), adresas);
• pareikšto registruoti ženklo vaizdas ar kita išraiškos forma;
• prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, pavadinimai;
• duomenys apie sumokėtą paraiškos įregistruoti prekių ženklą mokestį.

Prekių ženklo paraiškos pateikimo ir nagrinėjimo procedūra susideda iš šių etapų:

1   Paraiškos padavimas ir mokesčio už prekių ženklo įregistravimą sumokėjimas

2   Paraiškos (pateiktų dokumentų) ekspertizė

3   Paraiškos duomenų paskelbimas išorinėje Prekių ženklų duomenų bazėje

4   Prekių ženklo ekspertizė

     4.1 Skubi ekspertizė

5   Paraiškos paskelbimas VPB biuletenyje:

     5.1 trečiųjų asmenų rašytinės pastabos (galimos ir po paraiškos duomenų paskelbimo išorinėje Prekių ženklų duomenų bazėje)

     5.2 prekių ženklo paraiškos užprotestavimas

6   Prekių ženklo įregistravimas:    

     6.1 Prekių ženklo registracijos paskelbimas VPB biuletenyje

     6.2 Prekių ženklo registracijos liudijimo išdavimas

7   Ženklo registracijos galiojimo pratęsimas

Išsami informacija apie veiksmus, kuriuos rekomenduojame atlikti prieš paduodant paraišką prekių ženklui registruoti, pateikiama čia.

Paraiškos įregistruoti ženklą padavimo, paraiškos ir ženklo ekspertizės, paraiškos atšaukimo, paraiškos paskelbimo, ženklo įregistravimo, liudijimo išdavimo, pakeitimų įrašymo į paraišką ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą (toliau – Registras), paraiškos ar registracijos padalijimo, ženklo išregistravimo, ženklo registracijos galiojimo pratęsimo, teisės į ženklą perdavimo, licencinės sutarties, teisės į ženklą įkeitimo, arešto ar išieškojimo, duomenų apie ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar registracijos panaikinimą įrašymo į Registrą tvarką, VPB teikiamų prašymų ir kitų dokumentų formas, jų pateikimo ir nagrinėjimo terminus nustato Prekių ženklų registravimo taisyklės.

Žiūrėkite.

Mokėtini mokesčiai priklauso nuo pasirinktų prekių ir paslaugų, kurioms žymėti registruojamas prekių ženklas, klasių skaičiaus. Visą informaciją apie mokėtinų mokesčių dydžius bei jų sumokėjimo tvarką rasite VPB svetainėje.

Pateikiant paraišką internetu  pagrindinis mokestis vienai klasei – 850 EUR.

Pateikiant paraišką popierine forma pagrindinis mokestis vienai klasei – 1 000 EUR.

Antrai prekių ir paslaugų klasei taikomas mokestis – 50 EUR.

Trečiai ir daugiau klasių taikomas mokestis – 150 EUR už kiekvieną klasę.

Išsami informacija apie Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) mokesčius ir mokėjimo tvarką pateikiama ESINT svetainėje.

Mokestis už tarptautinės prekių ženklo paraiškos pagal Madrido sutarties protokolą padavimą yra sudėtinis ir jį sudaro:

1. pagrindinis mokestis;
2. pridėtinis mokestis, priklausantis nuo paraiškoje nurodytų prekių ar paslaugų klasių skaičiaus;
3. papildomas mokestis, priklausantis nuo nurodytų Sutarties šalių skaičiaus;
4. arba atskirasis Sutarties šalies mokestis.

Visus mokesčius, mokamus už tarptautinę prekių ženklo paraišką, jų dydžius ir mokėjimo tvarką, taip pat mokesčių skaičiuoklę galima rasti PINO svetainėje.

Mokestis už prekių ženklo paraiškos padavimą turi būti sumokėtas prieš paraiškos padavimą. Jeigu paraiška paduodama elektroniniu būdu, mokestį galima sumokėti ir paraiškos padavimo metu.

Informaciją apie mokėtinų mokesčių dydžius bei jų sumokėjimo tvarką rasite VPB svetainėje.

Mokesčius galima sumokėti grynaisiais pinigais banke, mokėjimo pavedimu (nurodymu) ar pašto perlaida. Atkreiptinas dėmesys, kad sumokėti mokesčius VPB patalpose, pavyzdžiui, bankine kortele, galimybės nėra. Informaciją apie mokėtinų mokesčių dydžius bei jų sumokėjimo tvarką rasite VPB svetainėje.

Registruojant prekių ženklus mokesčių lengvatos nėra numatytos.

Oficialius pranešimus apie mokesčius turite gauti tiesiogiai iš Valstybinio patentų biuro.

Už prekių ženklo registravimo ir galiojimo mokesčių sumokėjimą nustatytais terminais yra atsakingas pats pareiškėjas ar prekių ženklo savininkas.

Trečiųjų asmenų, kurie neturi įgaliojimo jus atstovauti registruojant prekių ženklą, kvietimai mokėti mokesčius gali būti  apgaulingi.

Sąskaitos faktūros mokesčiams į Valstybės biudžetą pagal mokesčių įstatymus neišrašomos.

Taip, galima Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

Asmuo, norintis įregistruoti prekių ženklą ar atlikti kitus su prekių ženklo galiojimu susijusius veiksmus, turi teisę susigrąžinti dalį ar visą sumokėtą mokestį Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais:

• kai mokesčių sumokėta daugiau, negu numatyta pagal Įstatymą - 100 proc. permokos;
• kai sumokėjus mokesčius nesikreipiama dėl veiksmų, susijusių su pramoninės nuosavybės objektų registravimu, su tuo susijusių dokumentų išdavimu, taip pat dėl išradimo patento, dizaino, prekių ženklo galiojimo termino pratęsimo - 100 proc. sumokėto mokesčio;
• kai atsisakoma priimti paraišką, apeliaciją, protestą, prašymą arba kitą dokumentą, nes jis neatitinka pramoninės nuosavybės objektų registravimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų - 100 proc. sumokėto mokesčio;
• kai paraiška atšaukiama pareiškėjo iniciatyva, apeliacija, protestas ar prašymas ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją panaikinti atsiimamas iki sprendimo priėmimo dienos, taip pat kai pramoninės nuosavybės objektų registravimą reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytas prašymas atsiimamas iki prašomo veiksmo atlikimo dienos, – 50 procentų sumokėto mokesčio;
• kai Valstybinis patentų biuras priima sprendimą neregistruoti prekių ženklo visoms prekėms ir (ar) paslaugoms Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, – 50 procentų sumokėto mokesčio.

Mokesčio mokėtojas, turintis teisę susigrąžinti mokestį ar jo dalį pagal Įstatymą, turi pateikti VPB laisvos formos prašymą arba prašymą atšaukti prekių ženklo paraišką, jeigu tai gali būti taikoma. Gavęs prašymą, VPB parengia pažymą dėl Nepanaudoto mokesčio ar jo dalies patvirtinimo, kurią reikia pateikti kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI) dėl mokesčio ar jo dalies grąžinimo. Mokestį ar jo dalį grąžina VMI Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

Mokesčio mokėtojas, turintis teisę į mokesčio ar jo dalies sugrąžinimą, gali panaudoti grąžintino mokesčio sumą kito veiksmo, jeigu dėl jo bus kreipiamasi į VPB, mokesčio padengimui (dalies mokesčio įskaitymui). Apie tokį ketinimą mokesčio mokėtojas turi pažymėti prašyme dėl mokesčio ar jo dalies grąžinimo ir nurodyti naujame prašyme atlikti kitą su registravimu susijusį veiksmą.

Siekiant apsaugoti savo prekių ženklą kitose valstybėse galimi 3 keliai:

1. Regioninis (Europos Sąjungoje) – registruoti savo prekių ženklą kaip Europos Sąjungos (ES) prekių ženklą. Tokiu būdu įregistruotas prekių ženklas galios vieningai visoje ES, tai yra, visose 28 ES valstybėse narėse. Toks ženklas registruojamas Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje (ESINT), vykdoma vieninga registracinė procedūra ir mokami vieningi mokesčiai. Daugiau informacijos apie ES prekių ženklą – ESINT interneto svetainėje.

2. Tarptautinis – prekių ženklo registracijos procedūra vykdoma vieningai tarptautiniu lygiu Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Tarptautiniame biure ir ženklo apsauga įsigalioja kiekvienoje pasirinktoje valstybėje, kuri yra Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo narė dalyvė, konkrečios valstybės nacionalinei pramoninės nuosavybės apsaugos tarnybai patvirtinus tarptautinės registracijos galiojimą toje valstybėje.

Naudojantis tarptautiniu keliu galima išplėsti jau turimo ES ar nacionalinio  prekių ženklo registraciją į kitas pasaulio valstybes arba išplėsti tarptautinio ženklo galiojimą į ES, siekiant jo apsaugos kaip ES prekių ženklo, arba išplėsti į atskiras ES valstybes nares siekiant tik tarptautinės registracijos įsigaliojimo atskirose pasirinktose ES valstybėse narėse (pvz., Lietuvoje).

Daugiau informacijos apie tarptautinę prekių ženklo registraciją – PINO interneto svetainėje.

3. Nacionalinis – registruoti prekių ženklą galima ir atskirai kiekvienoje pasirinktoje pasaulio valstybėje. Tokiu būdu įregistruoto prekių ženklo apsauga galios tik pasirinktų valstybių teritorijose. Nacionaliniu keliu prekių ženklus registruoja nacionalinės pramoninės nuosavybės apsaugos tarnybos.

Informaciją apie ženklo registracijai keliamus reikalavimus galima rasti atitinkamos valstybės pramoninės nuosavybės tarnybos interneto svetainėje. Atskirų valstybių patentų tarnybų sąrašą galima rasti čia.

Kiekviena iš šių sistemų gali būti taikoma tiek atskirai, tiek ir naudojama kaip viena kitą papildanti.

Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato prekių ženklo registravimo užsienyje išlaidų kompensavimo.

Europos Komisija ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba 2024 m. tęsia „Mažų ir vidutinių įmonių fondo“ projektą, skirtą suteikti finansinę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms apsaugoti savo intelektinę nuosavybę.

Dėl papildomos informacijos ar kilus klausimams, kviečiame kreiptis tiesiogiai į Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą el.paštu: [email protected] arba į Valstybinį patentų biurą el.paštu [email protected], telefonu +370 5 278 02 97 ar registruotis nuotolinei konsultacijai internetu https://intelektine.lt/konsultacijos.

Daugiau informacijos apie projektą rasite skiltyje „2024 m. MVĮ fondo projektas mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms apsaugoti savo intelektinę nuosavybę“.

Viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų, kurios nėra susijusios su funkcinėmis produkto savybėmis.

Kiekvienas dizainas yra sukuriamas fizinio asmens. Dizainą sukūręs asmuo (autorius) vadinamas dizaineriu ir turi asmenines neturtines ir turtines teises į savo sukurtą dizainą.

Žiūrėkite.

Sudėtinis gaminys – gaminys, susidedantis iš sudedamųjų dalių, kurias galima pakeisti tą gaminį išardant ir vėl jį surenkant (daiktų rinkiniai, kompozicijos) (Dizaino įstatymas 2 str. 3 d.).

Paduodamas sudėtinę paraišką, pareiškėjas gali joje nurodyti daugiau negu vieną, bet ne daugiau kaip 100 to paties gaminio dizaino pavyzdžių. Gaminys, išskyrus ornamentiką, kurio dizaino pavyzdžius prašoma įregistruoti paraiškoje, turi priklausyti vienai Lokarno klasifikacijos klasei.

Skiriasi dizaino ir prekių ženklo naudojimo paskirtis, pagrindinė funkcija.

Dizainas – tai viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – trimačių (kontūrų, formos) ar dvimačių (linijų, spalvų, tekstūros ir (arba) medžiagos). Šie požymiai sukuria individualias savybes turinčio gaminio vaizdą.

Prekių ženklas yra žymuo, naudojamas prekėms ar paslaugoms žymėti ir vieno asmens prekėms ar paslaugoms nuo kito asmens prekių ar paslaugų atskirti. Pagal prekių ženklą vartotojas gali nustatyti  prekės ar paslaugos kilmę, tai yra prekių gamintoją  arba paslaugų tiekėją. Be skiriamosios ir kilmės funkcijų prekių ženklas taip pat atlieka kokybės, reklamos, estetinę ir kitas funkcijas.

Išradimas yra techninis problemos sprendimo būdas, susijęs su nauju paties gaminio techniniu sprendimu (naujas gaminys, jo funkcija, veikimas arba konstrukcija). Patentuojamos gali būti naujos, pramonėje pritaikomos, išradimo lygio funkcijos, kurios aprašytos taip, kad specialistas galėtų atkurti išradimo sukūrimo procesą.

Dizainas yra susijęs tik su gaminio ar jo sudėtinių dalių išorine išvaizda (linijos, kontūrai, spalvos, formos, tekstūra ir (arba) medžiagos, ornamentika). Dizainu apsaugomas tik naujas, individualias savybes turintis išorinis gaminio vaizdas. Dizainu negali būti apsaugoma gaminio funkcija.

Kai gaminys yra susijęs su naujomis funkcijomis ir nauja išvaizda, jam gali būti taikoma abiejų teisių (patentų ir dizaino) apsauga, tačiau labai svarbu laiku paduoti paraiškas, kad nebūtų pažeistas naujumo reikalavimas.

Teisė į sukurtą dizainą yra nuosavybė, saugoma pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Dizaino registravimas nėra privaloma procedūra.

Kasdieniniame gyvenime vartotojai rinkoje susiduria su gaminiais, kurių išorinis vaizdas (dizainas) didžiąja dalimi lemia jų sprendimą įsigyti arba ne vieną ar kitą prekę. Sukūrus gaminio dizainą jo kūrėjas ar teisių perėmėjas turi pats nuspręsti, koks jo gaminio dizainui labiausiai tiktų teisinės apsaugos režimas – ar jį saugoti tik kaip meno kūrinį autorių teisės normomis, kurios nereikalauja registracijos, tačiau iš esmės apsaugo tik nuo gaminio dizaino kopijavimo; ar registruoti kaip prekių ženklą, kuris turi atitikti prekių ženklui keliamus reikalavimus; ar naudotis konkurencijos teisės numatoma apsauga, kuri apsaugo tik nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų; ar registruoti dizainą kaip atskirą intelektinės nuosavybės teisių objektą ir taip užsitikrinti lengvai įrodomas ir ginamas pirmumo teises į sukurtą dizainą.

Įregistruotas dizainas suteikia jo savininkui išimtines teises naudoti dizainą pačiam bei leisti arba drausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti dizainą. Naudojimu laikomas kito asmens gaminio ar jo dalių, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams, kai toks dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, kuris yra skirtingas nuo įregistruoto dizaino. Kaip ir dauguma pramoninės nuosavybės objektų dizainas yra saugomas tos valstybės teritorijoje, kurioje dizaino savininkas jį registruoja, be to, jo apsaugai yra keliamas pasaulinio naujumo reikalavimas. Todėl, nusprendus siekti dizaino apsaugos jį įregistruojant, būtina apgalvoti, kokių valstybių teritorijose bus vystomas verslas ir tose valstybėse siekti dizaino apsaugos.

Taip, 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 11 straipsnis numato, kad neregistruotas dizainas saugomas kaip Bendrijos dizainas trejus metus nuo tos datos, kai tas dizainas pirmą kartą tapo prieinamas Bendrijos visuomenei.

Bendrijos dizainas yra dizainas, kuris yra įregistruotas paduodant vieną paraišką Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai  ir vieningai saugomas nuo kopijavimo visoje Europos Sąjungoje, tai yra visose 28 ES valstybėse narėse.

Bendrijos dizaino registravimo ir apsaugos tvarką nustato 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizainų.

Paraišką gali paduoti fizinis ar juridinis asmuo, norintis savo vardu įregistruoti dizainą ir įgyti dizaino savininko teises Lietuvos Respublikoje (dizaineris, dizainerio teisės registruoti dizainą perėmėjas ar šios teisės paveldėtojas, darbdavys ar užsakovas, jeigu dizainas yra tarnybinis).

Dizaino paraišką paduoti turi teisę keletas fizinių ar juridinių asmenų arba fiziniai ir juridiniai asmenys kartu, kurie, įregistravus dizainą, pripažįstami dizaino bendraturčiais.

Užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės privalo paraiškas paduoti ir visus veiksmus Valstybiniame patentų biure vykdyti per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

Teisė į dizainą atsiranda nuo dizaino sukūrimo momento. Tačiau ši teisė turi būti realizuota, tai yra sukūrus dizainą ir norint gauti dizaino registracijos liudijimą turi būti paduota paraiška, nuo kurios padavimo ar prioriteto datos skaičiuojami atitinkami teisinės apsaugos terminai.

Padavus dizaino paraišką dizainas neskelbiamas 6 mėnesius (gali būti atidėtas paskelbimas iki 30 mėn. pareiškėjo prašymu), taip suteikiant galimybę būsimam dizaino savininkui pasiruošti dizainu saugomą gaminį išleisti į rinką.

Nuo dizaino paraiškos padavimo datos atsiranda pirmumo teisė į dizainą ir suteikiama laikina apsauga iki dizaino liudijimo išdavimo. Išdavus dizaino registracijos liudijimą jo savininkas gali įgyvendinti ir ginti savo teises į dizainą visą jo galiojimo laikotarpį (ilgiausiai 25 metus).

Prioritetas – tai laikotarpis, per kurį galima prašyti dizaino apsaugos nuo pirmosios dizaino paraiškos padavimo, remiantis pirmosios dizaino paraiškos kitose valstybėse padavimo ar tarptautinės parodos, kurioje pirmą kartą buvo pademonstruotas registruojamo dizaino gaminys, data.

Dizaino prioritetas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.

Per prioriteto terminą (6 mėnesius), padavus paraišką, nėra pakenkiama dizaino naujumui, o, kilus ginčui, teisės į dizainą atsiradimo data nustatoma pagal prioriteto datą.

Valstybinis patentų biuras neatlieka ekspertizės dėl dizaino naujumo, todėl prieš pradedant sukurto dizaino registravimo procedūrą rekomenduotina atlikti paiešką, kad pareikšto registruoti dizaino registracija vėliau nebūtų nuginčyta arba kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės. Paiešką galima atlikti viešai ir nemokamai prieinamose Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinių dizainų duomenų bazėse.

Paiešką dėl Lietuvos Respublikoje registruotų dizainų galima  atlikti Lietuvos Respublikos dizaino duomenų bazėje. Paiešką galima atlikti pagal dizaino pavadinimą, paraiškos numerį, registracijos numerį, savininko pavadinimą, tarptautinės dizaino klasifikacijos indeksus.

Be to, nemokamai galima naudotis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) internetinėmis duomenų bazėmis „Designview“, kuri apima Europos Sąjungos dizainus, tarptautinius dizainus, registruojamus Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO), ES valstybių narių ir kelių kitų šalių nacionalinius dizainus bei „eSearch“, kurioje galima paieška pagal dizainą sudarančių elementų vaizdą.

Tarptautinės registracijos dizaino paiešką galima nemokamai atlikti Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos Hagos sistemos duomenų bazėje.

Įregistruoto dizaino savininkas turi išimtines teises leisti arba drausti kitiems asmenims naudoti įregistruotą dizainą. Draudimas kitiems asmenims naudoti dizainą apima ir draudimą gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurių dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, kuris yra skirtingas nuo įregistruoto dizaino.

Dizaino savininkas turi teisę drausti jo teises pažeidžiančių prekių importą ar eksportą. Prašymai taikyti muitinės priežiūros priemones pateikiami Muitinės departamentui. Tam tikrais atvejais muitinės priežiūros priemones muitinė gali taikyti ir savo iniciatyva (ex officio), nesant atitinkamo dizaino savininko prašymo.

Savininko teisės pasibaigia, kai gaminiai, kurių dizainas yra saugomas, išleidžiami į ES rinką paties dizaino savininko ar su jo sutikimu, išskyrus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių nesutikti su tolesniu prekių komercializavimu (pvz., išleidus prekes į rinką pasikeitė ar pablogėjo jų kokybė).

Dizaino savininkas negali drausti kitiems asmenims naudoti dizaino, jei dizainas naudojamas savo poreikiams tenkinti, nekomerciniais, eksperimentiniais ar mokymo tikslais. Taip pat negali drausti naudoti dizainą asmenims, kurie sąžiningais ketinimais naudojo arba buvo visiškai pasirengę naudoti dizainą, nenukopijuotą ir sukurtą nepriklausomai nuo kito asmens įregistruoto dizaino, iki šio dizaino paraiškos padavimo ar prioriteto datos.

Teisės į dizainą gali būti perduodamos, licencijuojamos, įkeičiamos ar areštuojamos.

Už dizaino savininko teisių pažeidimą yra numatyta civilinė, baudžiamoji ir administracinė atsakomybė.

Dizaino registracija galioja 5 metus nuo paraiškos padavimo datos. Dizaino registracijos galiojimo terminas gali būti atnaujinamas papildomiems 5 metų laikotarpiams, tačiau negali viršyti 25 metų.

Dizaino paskelbimas gali būti atidėtas iki 30 mėnesių, todėl jūsų gaminys gali išlikti konfidencialus tol, kol būsite pasirengę apie jį paskelbti. Prašymas atidėti paskelbimą turi būti pateikiamas paraiškos formoje; vėliau tokie prašymai nepriimami.

Licencinė sutartis gali, tačiau neprivalo būti įregistruota Valstybinio patentų biuro tvarkomame Dizaino registre.

Jeigu franšizės sutarties dalykas yra dizainas, franšizės sutarties sudarymo faktas taip pat turi būti įregistruotas Valstybiniame patentų biure (Civilinio kodekso 6.767 straipsnio 3 dalis).

Norint įregistruoti dizainą, kuriame yra naudojami oficialūs Lietuvos valstybės simboliai turi būti gautas Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus leidimas.

Daugiau informacijos apie oficialių simbolių naudojimą bei leidimų suteikimą: https://vpb.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/dizainas/oficialiu-simboliu-naudojimas.

Pažymėtina, kad bet koks oficialių Lietuvos (Lietuvos vardo, vėliavos, Vyčio, Gedimino stulpų ir kt.) ar kitų valstybių, tarptautinių organizacijų simbolių naudojimas net ir neregistruojant dizaino, turi būti pagarbus ir nežeminti Lietuvos valstybės. 

Vidutiniškai dizainas įregistruojamas ir liudijimas išduodamas praėjus 9 mėnesiams nuo paraiškos padavimo dienos. Dizaino registracijos liudijimo išdavimo terminas priklauso nuo pareiškėjo, suinteresuotų asmenų veiksmų ir įstatyme nustatytų terminų laikymosi.

Padavus dizaino paraišką dizainas neskelbiamas 6 mėnesius, taip suteikiant galimybę būsimam dizaino savininkui pasiruošti registruojamo dizaino gaminį išleisti į rinką. Tačiau dizaino paskelbimas gali būti atidėtas iki 30 mėnesių pareiškėjo prašymu.

Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje paskelbus apie dizaino registraciją suinteresuoti asmenys gali paduoti protestą per 3 mėnesius nuo paskelbimo dienos. Protesto padavimas sustabdo dizaino registracijos liudijimo išdavimą iki protesto išnagrinėjimo.

Nuo dizaino paraiškos padavimo datos atsiranda pirmumo teisė į dizainą ir suteikiama laikina apsauga iki dizaino liudijimo išdavimo.

Norėdami įregistruoti dizainą Lietuvoje, Valstybiniam patentų biurui (VPB) turite pateikti paraišką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos dizaino įstatymą ir Dizaino registravimo taisykles.

Paraišką VPB galima paduoti šiais būdais:

• internetu paduodant elektroninę paraišką;
• siunčiant užpildytą paraiškos formą įprastu paštu adresu: Valstybinis patentų biuras, Kalvarijų g. 3, 09310 Vilnius;
• pateikiant paraišką asmeniškai VPB Paraiškų priėmimo ir dokumentų valdymo skyriaus 401 kabinete darbo valandomis (pirmadienį ir trečiadienį nuo 8 iki 17 val., antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 18 val., penktadienį nuo 8 iki 15.45 val. Pietų pertrauka – nuo 12 iki 12.45 val. Nustatytos švenčių dienos – nedarbo dienos. Švenčių dienų išvakarėse darbo laikas trumpinamas 1 valanda).

Paraišką dizainui registruoti sudaro:

1. prašymas įregistruoti dizainą ir išduoti dizaino registracijos liudijimą, pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo (DP-1 forma);
2. dizaino fotografijos ar grafiniai vaizdai (dizaino vaizdas);
3. dizaino aprašymas;
4. pareiškėjo įgaliojimas asmeniui (jeigu paraišką paduoda įgaliotas asmuo);
5. pareiškimas dėl dizainerio autorystės (DP-10 forma);
6. dokumentas, patvirtinantis dizainerio teisių perdavimą (jeigu reikia) (DP-11 forma);
7. prioritetą patvirtinantis dokumentas pagal Dizaino įstatymo 11 straipsnio 3 dalį (jeigu reikia)
8. kompetentingų institucijų išduotas leidimas arba sutikimas pagal Dizaino įstatymo 9 straipsnio 3 ar 4 punktą (jeigu reikia);
9. teisių savininko išduotas sutikimas pagal Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punktą (jeigu reikia);
10. prašymas dėl dizaino ankstesnio paskelbimo (jeigu reikia), pažymimas atitinkamas langelis DP-1 formoje;
11. prašymas atidėti dizaino paskelbimą (jeigu reikia), pažymimas atitinkamas langelis DP-1 formoje;

Dizaino paraiškai suteikiama padavimo data, kai Valstybinis patentų biuras gavo:

• pareiškėjo pasirašytą prašymą įregistruoti dizainą ir išduoti dizaino registracijos liudijimą, kuriame yra pateikti bent šie duomenys:

                - pareiškėją ir jo atstovą identifikuojantys duomenys;

                - gaminio pavadinimas;

                - Lokarno klasifikacijos klasė ir poklasis;

• dizaino fotografijas ar grafinius vaizdus.

Dizaino paraiškos nagrinėjimo procedūra susideda iš šių etapų:

Paraiškos dokumentų formali ekspertizė. Paraiškos padavimo data

Paraiškai, gautai tiesiogiai arba paštu, arba teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka elektroniniu būdu, VPB suteikia paraiškos gavimo datą ir numerį. Pareiškėjui arba jo atstovui išduodamas pranešimas apie dokumentų gavimą.

Jeigu paraiška gaunama paštu, paraiškos gavimo data laikoma paraiškos gavimo VPB data.

Paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai VPB gavo:

1. prašymą įregistruoti dizainą ir išduoti dizaino registracijos liudijimą, kuriame yra pateikti bent šie duomenys:

• pareiškėją ir jo atstovą identifikuojantys duomenys;
• gaminio pavadinimas;
• Lokarno klasifikacijos klasė ir poklasis;

2. dizaino fotografijas ar grafinius vaizdus.

Paraiškos ekspertizė

VPB Prekių ženklų ir dizaino skyriuje atliekama paraiškos ekspertizė, kurios metu nustatoma, ar paraiška atitinka Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo ir Dizaino registracijos taisyklių nustatytus reikalavimus. Atliekant paraiškos ekspertizę tikrinamas paraiškos komplektiškumas ir dokumentų ar duomenų atitikimas nustatytiems reikalavimams.

Nustatęs, kad pateikti ne visi Taisyklių 70.1–70.8 punktuose nurodyti dokumentai (jeigu jie reikalingi), trūksta duomenų arba pateikti dokumentai ar duomenys neatitinka Įstatymo ir Taisyklių reikalavimų, ekspertas išsiunčia pareiškėjui arba jo atstovui pranešimą, kuriame nurodo, kokių dokumentų ir (ar) duomenų paraiškoje trūksta. Pranešime nurodomas 3 mėnesių terminas, per kurį paraiška turi būti papildyta ar pataisyta.

Jeigu per nurodytus terminus paraiška nepataisoma arba nurodyti dokumentai ar duomenys nepateikiami, ekspertas priima sprendimą dokumentą arba paraišką pripažinti nepaduotais. Sprendimas, nurodant jo priėmimo motyvus, išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui.

Dizaino ekspertizė

Dizaino ekspertizės metu ekspertas nustato, ar pareikštas registruoti dizainas atitinka Dizaino įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t.y.:

• ar gaminio vaizdas gali būti laikomas dizainu pagal Dizaino įstatymo 2 straipsnio 1 dalį;
• ar dizainas, jo naudojimas ar viešas paskelbimas neprieštarauja viešajai tvarkai arba geros moralės principams;
• ar yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka leidimas naudoti valstybės heraldikos objektus, garantinius ir prabos ženklus, taip pat pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus dizainui, kai jie panaudojami dizainui;
• ar yra gautas kompetentingų valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijų sutikimas pagal Paryžiaus konvencijos 6(ter) straipsnį, kai dizainui panaudoti kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų herbai, vėliavos ar kiti oficialūs simboliai.

Tačiau ekspertas neatlieka dizaino ekspertizės pagal Dizaino įstatymo 10 straipsnį, t.y.:

• ar gaminio vaizdas atitinka šio dizaino įstatymo 4–8 straipsnio reikalavimus;
• ar dizainas registruojamas asmens, neturinčio teisių į šį dizainą, vardu;
• ar dizainas tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam dizainui, kuris buvo paskelbtas visuomenei po paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – po prioriteto datos;
• ar dizaino sudedamoji dalis yra įregistruotas ar pareikštas registruoti ankstesnis dizainas;
• ar dizainui panaudotas kitam asmeniui priklausantis prekių ženklas, juridinio asmens pavadinimas, ir nėra gautas to asmens sutikimas;
• ar dizainui panaudotas autorių teisių saugomas kūrinys, ir autorius ar jo teisių perėmėjas nėra davęs sutikimo;
• ar gaminio vaizdo savybes lemia tik jo techninė funkcija;
• ar gaminio vaizdo savybes lemia tik tai, kad gaminys turi būti atkurtas būtinai tikslios formos ir tikslių matmenų tik dėl to, kad gaminys, kuriam dizainas pritaikytas ar panaudotas, galėtų būti mechaniškai sujungtas su kitu gaminiu arba prie jo, aplink jį ar į jį įdėtas taip, kad taip gautas gaminys galėtų atlikti savo funkciją.

Atlikdamas dizaino ekspertizę ir nustatęs, kad reikalinga papildoma informacija, ekspertas išsiunčia pareiškėjui pranešimą, kuriame nurodo, kokią papildomą informaciją turėtų pateikti pareiškėjas ir 3 mėnesių terminą, per kurį ši informacija turi būti pateikta.

Jeigu pareikštas dizainas neatitinka Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ekspertas priima sprendimą dizaino neregistruoti visiems arba daliai dizaino pavyzdžių. Eksperto sprendimas, kuriame nurodyti atsisakymo įregistruoti dizainą pagrindai ir motyvai, išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui.

Pakartotinė ekspertizė

Pareiškėjas ar jo atstovas turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo neregistruoti dizaino arba dizaino neregistruoti daliai dizaino pavyzdžių išsiuntimo dienos raštu pateikti VPB motyvuotą prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę. Prašyme turi būti nurodyti argumentai, kodėl nesutinkama su eksperto sprendimu, ir pridedami įrodymai, kurie pagrindžia pareiškėjo argumentus.

Terminas paduoti prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę gali būti pratęstas pareiškėjui ar jo atstovui pateikus rašytinį prašymą VPB ir duomenis apie sumokėtą mokestį už termino pratęsimą (23 eurus). Rašytinis prašymas pratęsti terminą turi būti paduotas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo termino pasibaigimo dienos.

Jeigu per 2 mėnesius nuo pirmojo 3 mėnesių termino pabaigos VPB negauna prašymo dėl pakartotinės ekspertizės, sprendimas neregistruoti dizaino įsigalioja.

Apeliacijos padavimas

Pareiškėjas ar jo atstovas, nesutinkantis su pakartotinės ekspertizės metu eksperto priimtu sprendimu, turi teisę per 3 mėnesius nuo šio sprendimo išsiuntimo dienos paduoti apeliaciją VPB Apeliaciniam skyriui Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka.

Už apeliacijos padavimą turi būti sumokėtas 34 eurų mokestis.

Dizaino įregistravimas

Nustatęs, kad pareikštas dizainas atitinka Dizaino įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, ekspertas priima sprendimą dizainą įregistruoti.

Jeigu buvo priimtas sprendimas neregistruoti dizaino daliai dizaino pavyzdžių ir jeigu pareiškėjas per Taisyklėse nustatytus terminus neprašo atlikti pakartotinės ekspertizės arba nepaduoda apeliacijos, ekspertas priima sprendimą įregistruoti dizainą daliai dizaino pavyzdžių.

Eksperto sprendimas, kuriame nurodomos mokesčio už dizaino registravimą, paskelbimą ir registracijos liudijimo išdavimą sumokėjimo sąlygos, išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui.

Pareiškėjas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo eksperto sprendimo išsiuntimo datos turi sumokėti 69 eurų mokestį už dizaino registravimą, paskelbimą ir registracijos liudijimo išdavimą bei pateikti duomenis VPB apie mokesčio sumokėjimą.

Dizainas įregistruojamas ir paskelbiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo paraiškos padavimo datos.

Pareiškėjo ar jo atstovo prašymu dizainas gali būti įrašytas į Dizaino registrą ir paskelbtas VPB oficialiame biuletenyje dar nepraėjus šiam terminui, taip pat jo paskelbimas gali būti atidėtas iki 30 mėnesių nuo paraiškos padavimo arba, jeigu prašoma suteikti prioriteto datą, nuo prioriteto datos.

Duomenys apie dizaino įregistravimą skelbiami VPB interneto svetainėje elektroniniame VPB oficialiame biuletenyje.

Jeigu dizaineris pateikė prašymą raštu, kad jo pavardė nebūtų skelbiama, VPB oficialiame biuletenyje ir kituose viešai prieinamuose šaltiniuose dizainerio duomenys neskelbiami.

Paraiškos atšaukimas

Jeigu pareiškėjas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo sprendimo įregistruoti dizainą išsiuntimo dienos nesumoka nustatyto mokesčio už dizaino registravimą, paskelbimą ir registracijos liudijimo išdavimą, paraiška laikoma atšaukta.

Terminas sumokėti mokestį dizaino registravimą gali būti pratęstas pareiškėjui ar jo atstovui pateikus rašytinį prašymą VPB ir duomenis apie sumokėtą mokestį už termino pratęsimą (23 eurus).

Jeigu per 2 mėnesius nuo pirmojo 3 mėnesių termino pabaigos VPB negauna informacijos apie mokesčių sumokėjimą, sprendimą apie paraiškos atšaukimą įrašo į Dizaino registro duomenų bazę.

Pareiškėjas ar jo atstovas savo iniciatyva padavęs prašymą turi teisę bet kuriuo paraiškos ar dizaino ekspertizės metu iki dizaino įregistravimo atšaukti savo paraišką arba sumažinti paraiškoje nurodytų dizaino pavyzdžių skaičių.

Dizaino užprotestavimas

Suinteresuoti asmenys per 3 mėnesius nuo įregistruoto dizaino paskelbimo VPB oficialiame biuletenyje dienos gali užprotestuoti dizaino registraciją, raštu paduodami Apeliaciniam skyriui motyvuotą protestą.

Už protesto padavimą turi būti sumokėtas 92 eurų mokestis.

Protestų nagrinėjimo tvarką nustato Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo taisyklės.

Apeliaciniam skyriui priėmus sprendimą pripažinti negaliojančia visų arba dalies dizaino pavyzdžių dizaino registraciją, tai įrašoma į Dizaino registrą ir paskelbiama VPB oficialiame biuletenyje.

Dizaino liudijimo išdavimas

VPB įregistruoto dizaino savininkui ar jo atstovui išduoda dizaino registracijos liudijimą, jeigu Dizaino įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareikštas protestas arba jeigu protestas buvo atmestas ar patenkintas iš dalies.

Mokesčiai nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymu. Mokesčiai mokami į valstybės biudžetą.

Mokėtini mokesčiai priklauso nuo dviejų veiksnių:

• ar paraiškoje yra vienas, ar daugiau dizainų;
• ar dizainų paskelbimas atidedamas, ar ne.

Informacija apie konkrečius mokesčius Lietuvos Respublikoje.

Mokesčiai už Bendrijos dizaino registraciją nustatyti 2002 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamente Nr.2246/2002 dėl mokesčių, mokamų už Bendrijos dizainų registravimą Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir dizainui) ir  mokami ESINT.

Mokėtini mokesčiai priklauso nuo dviejų veiksnių:

• ar paraiškoje yra vienas, ar daugiau dizainų;
• ar dizainų paskelbimas atidedamas, ar ne.

Bendrijos dizaino paraiškoms taikomi trijų rūšių mokesčiai: registracijos, paskelbimo ir atidėjimo.

Išsamus mokesčių sąrašas.

Už tarptautinės dizaino paraiškos padavimą ir kitus veiksmus turi būti sumokėti  Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) nustatyti mokesčiai.

Mokėtini mokesčiai priklauso nuo dviejų veiksnių:

• ar paraiškoje yra vienas, ar daugiau dizainų;
• ar dizainų paskelbimas atidedamas, ar ne.

Visus mokesčius, mokamus už tarptautinę dizaino paraišką, jų dydžius ir mokėjimo tvarką, taip pat mokesčių skaičiuoklę galima rasti Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos svetainėje.

Paraiškos padavimo mokestį privaloma sumokėti ir tai patvirtinančius duomenis pateikti VPB per 1 mėnesį nuo paraiškos padavimo datos. Mokestis už paraiškos padavimą, kai paraiškoje yra iki dešimties įskaitytinai dizaino pavyzdžių yra 69 eurai. Už kiekvieną po dešimtojo papildomą dizaino pavyzdį mokama po 26 eurus. Kitus mokesčius už Valstybinio patentų biuro atliekamus veiksmus rasite Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatyme.

Mokesčius galima sumokėti grynaisiais pinigais banke, mokėjimo pavedimu (nurodymu) ar pašto perlaida. Mokesčiai mokami Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) (įmonės kodas 188659752) į šias biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas:

Būtina nurodyti įmokos kodą: 5310; mokėjimo paskirtį: nurodomas konkretus veiksmas, už kurį mokamas mokestis, ir paraiškos ar registracijos liudijimo numeris, jei žinomas.

Duomenys apie mokesčių sumokėjimą pateikiami Valstybiniam patentų biurui prašyme ar dokumente, nurodant mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis arba pateikiant tai patvirtinančius dokumentus (jų kopijas). Nurodant mokesčių sumokėjimą patvirtinančius duomenis, turi būti nurodyta mokesčio sumokėjimo data, pavedimo numeris, mokėtojo duomenys (vardas, pavardė ar pavadinimas).

Fiziniams asmenims, savo vardu registruojantiems dizainą, už paraiškos padavimą, dizaino registravimą, paskelbimą ir registracijos liudijimo išdavimą mokesčių dydis mažinamas 50 procentų.

Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys nustatytus reikalavimus, gali kreiptis dėl kai kurių veiksmų, susijusių su dizaino  registracija Europos Sąjungoje arba užsienyje, išlaidų kompensavimo į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą.

Oficialius pranešimus apie mokesčius, kuriuos turite sumokėti už dizaino registravimą, jo galiojimą ar kitus mokesčius, turite gauti tiesiogiai iš Valstybinio patentų biuro.

Už dizaino registravimo ir galiojimo mokesčių sumokėjimą nustatytais terminais yra atsakingas pats pareiškėjas ar dizaino savininkas. Valstybinis patentų biuras gali, tačiau neprivalo, priminti apie artėjantį dizaino galiojimo termino pasibaigimą.

ĮSPĖJIMAS: Trečiųjų asmenų, kurie neturi įgaliojimo jus atstovauti registruojant dizainą, kvietimai mokėti mokesčius gali būti apgaulingi.

Sąskaitos faktūros mokesčiams į Valstybės biudžetą pagal mokesčių įstatymus neišrašomos.

Taip, galima Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

Asmuo, norintis įregistruoti dizainą ar atlikti kitus su dizaino galiojimu susijusius veiksmus, turi teisę susigrąžinti dalį ar visą sumokėtą mokestį Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais:

• kai mokesčių sumokėta daugiau, negu numatyta pagal Įstatymą - 100 proc. permokos;
• kai sumokėjus mokesčius nesikreipiama dėl veiksmų, susijusių su pramoninės nuosavybės objektų registravimu, su tuo susijusių dokumentų išdavimu, taip pat dėl išradimo patento, dizaino, prekių ženklo galiojimo termino pratęsimo - 100 proc. sumokėto mokesčio;
• kai atsisakoma priimti paraišką, apeliaciją, protestą, prašymą arba kitą dokumentą, nes jis neatitinka pramoninės nuosavybės objektų registravimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų - 100 proc. sumokėto mokesčio.

Mokesčio mokėtojas, turintis teisę susigrąžinti mokestį ar jo dalį pagal Įstatymą, turi pateikti VPB laisvos formos prašymą. Gavęs prašymą, VPB parengia pažymą dėl Nepanaudoto mokesčio ar jo dalies patvirtinimo, kurią reikia pateikti kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI) dėl mokesčio ar jo dalies grąžinimo. Mokestį ar jo dalį grąžina VMI Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

Mokesčio mokėtojas, turintis teisę į mokesčio ar jo dalies sugrąžinimą, gali panaudoti grąžintino mokesčio sumą kito veiksmo, jeigu dėl jo bus kreipiamasi į VPB, mokesčio padengimui (dalies mokesčio įskaitymui). Apie tokį ketinimą mokesčio mokėtojas turi pažymėti prašyme dėl mokesčio ar jo dalies grąžinimo ir nurodyti naujame prašyme atlikti kitą su registravimu susijusį veiksmą.

Norėdami įregistruoti Bendrijos dizainą, galiojantį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, turite laikytis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos nustatytų reikalavimų.

Norėdami įregistruoti dizainą per tarptautinės registracijos procedūrą, galiojantį keliose užsienio valstybėse, turite laikytis Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos nustatytų reikalavimų.

Norėdami įregistruoti dizainą užsienio valstybėje, turite laikytis šių valstybių teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Paprastai išsamią informaciją apie dizaino registracijai keliamus reikalavimus galima rasti atitinkamos valstybės pramoninės nuosavybės tarnybos interneto svetainėje (tarnybų interneto svetainių sąrašas).

Registruojant tą patį dizainą, kurio dizaino paraiška buvo paduota Valstybiniam patentų biurui, ir vėliau kaip Bendrijos dizainas arba pagal Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos aktą yra numatyta dalies su dizaino registravimu susijusių išlaidų kompensavimas.

Europos Komisija ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba 2024 m. tęsia „Mažų ir vidutinių įmonių fondo“ projektą, skirtą suteikti finansinę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms apsaugoti savo intelektinę nuosavybę.

Dėl papildomos informacijos ar kilus klausimams, kviečiame kreiptis tiesiogiai į Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą el.paštu: [email protected] arba į Valstybinį patentų biurą el.paštu [email protected], telefonu +370 5 278 02 97 ar registruotis nuotolinei konsultacijai internetu https://intelektine.lt/konsultacijos.

Daugiau informacijos apie projektą rasite skiltyje „2024 m. MVĮ fondo projektas mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms apsaugoti savo intelektinę nuosavybę“.

Idėja kaip tokia yra nepatentabili. Tačiau idėją užpatentuoti galima tuomet, kai ji išreiškiama techniniu sprendimu, kuris pripažįstamas išradimu, atitinkančiu nustatytas patentavimo sąlygas.

Išradimu paprastai vadinamas naujas ir išradimo lygio (neakivaizdus atitinkamos srities specialistui), pramonėje pritaikomas problemos (uždavinio) techninis sprendimas, sietinas tiek su naujo įrengimo, produkto ar proceso sukūrimu, tiek su jau žinomo įrengimo ar proceso patobulinimu. Išradimo sukūrimas dažniausiai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ilgalaikių mokslinių ir finansinių investicijų į tyrimus ir kūrimą. Tačiau taip pat sukuriama daug paprastų ir nebrangių technikos patobulinimų, kurie turi didelę vertę rinkoje, o jų išradėjams ir bendrovėms gali atnešti nemažą pelną.

Kiekvieną išradimą gali sukurti tik žmogus, kuris vadinamas išradėju arba išradimo autoriumi. Išradimo autorius (t. y. išradėjas) yra fizinis asmuo, kuris sukuria išradimą kaip savo išradybinės veiklos rezultatą. Juridinis asmuo negali būti išradimo autorius. Kartais išradimas gali turėti kelis autorius (išradėjus). Jei išradimas sukurtas autorių grupės, tokie asmenys yra bendraautoriai.

Išradimo sąvoka teisės aktuose neapibrėžiama, tačiau išradimu vadinamas naujas ir išradimo lygio (neakivaizdus atitinkamos srities specialistui), pramonėje pritaikomas problemos (uždavinio) techninis sprendimas. Kadangi jis yra sukuriamas konkretaus asmens, išradimo kūrėjui pripažįstamos išimtinės asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, pastarosios gali būti perduodamos.

Atradimas yra objektyviai egzistuojančio, anksčiau nepažinto materialaus reiškinio, savybių ar dėsnių, kuriuos galima patikrinti, nustatymas, pripažinimas. Atradimą padaręs asmuo paprastai laikomas atradėju, jo teisės į atradimą gali būti saugomos kaip autorinės.

Atradimai nėra patentuojami ir atradėjams nėra suteikiamos išimtinės turtinės teisės į atradimą.

Išradimas yra techninis problemos sprendimo būdas, susijęs su nauju paties gaminio techniniu sprendimu (naujas  gaminys, jo funkcija, veikimas arba konstrukcija). Patentuojamos gali būti naujos, pramonėje pritaikomos, išradimo lygio funkcijos, kurios aprašytos taip, kad specialistas galėtų atkurti išradimo sukūrimo procesą.

Dizainas yra susijęs tik su gaminio ar jo sudėtinių dalių išorine išvaizda (linijos, kontūrai, spalvos, formos, tekstūra ir (arba) medžiagos, ornamentika). Dizainu apsaugomas tik naujas, individualias savybes turintis išorinis gaminio vaizdas. Dizainu negali būti apsaugoma gaminio funkcija.

Kai gaminys yra susijęs su naujomis funkcijomis ir nauja išvaizda, jam gali būti taikoma abiejų teisių (patentų ir dizaino) apsauga, tačiau labai svarbu laiku paduoti paraiškas, kad nebūtų pažeistas naujumo reikalavimas.

Teisė į patentuotą išradimą yra nuosavybė, saugoma pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Išradimo patentavimas nėra privaloma procedūra. Išradimas gali būti naudojamas rinkoje ir tuo atveju, jeigu jis nėra patentuotas. Tačiau patentuoti išradimą yra tikslinga dėl kelių priežasčių.

Patentas suteikia išimtinę teisę į išradimą (naują įrenginį, produktą ar procesą), pagal kurią tik patento savininkas turi teisę gaminti, parduoti ar kitaip naudoti savo išradimą. Išradimo sukūrimui paprastai reikalingos nemažos investicijos. Konkurentai neapsaugotą naują produktą gali nukopijuoti ir jį vėliau parduoti. Patento suteikiama išimtinė teisė sudaro galimybes neleisti konkurentams gaminti ar parduoti tokių pačių produktų. Vadinasi, patentas yra priemonė užtikrinti verslo konkurencingumą. Patentą taip pat galima licencijuoti, patentas gali palengvinti komercinių partnerių paiešką.

Pažymėtina, kad nors patentų tarnyba išduoda patentą, ji automatiškai negina patento savininko teisių – pats patento savininkas turi imtis teisių užtikrinimo priemonių pagal tos valstybės, kurioje galioja patentas, teisės aktų reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad patento apsauga galioja tik tos valstybės, kurioje gautas patentas, teritorijoje.

Teisė gauti patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui, arba darbdaviui, kai išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimą sukūrė asmuo, atliekantis mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė gauti patentą nustatoma šioje sutartyje. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises gauti patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

Jeigu keli išradėjai sukūrė tokį pat išradimą visiškai atskirai, teisė į patentą priklauso tam išradėjui, kuris pirmas padavė patento paraišką Valstybiniam patentų biurui ar turi ankstesnę prioriteto teisę į šį išradimą, jeigu vėliau ta patento paraiška nebuvo atšaukta ar laikoma atšaukta.

Užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės privalo paraiškas paduoti ir visus veiksmus Valstybiniame patentų biure vykdyti per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

Patentinis patikėtinis – yra fizinis asmuo, teikiantis atstovavimo Valstybiniame patentų biure, konsultavimo, paieškų ir kitas paslaugas, susijusias su pramoninės nuosavybės objektų registravimu, teisių apsauga, gynimu. Patentiniai patikėtiniai yra privatūs asmenys, teikiantis paslaugas klientams atstovavimo, pavedimo sutarčių, įgaliojimo pagrindais. Tam, kad asmuo taptų patentiniu patikėtiniu, jis turi atitikti nustatytus reikalavimus, išlaikyti patentinio patikėtinio egzaminą ir būti įrašytas į Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių sąrašą, kurį galima rasti Valstybinio patentų biuro tinklalapyje.

Patentinę paraišką gali pateikti pats pareiškėjas arba jo atstovas. Jeigu paraiška pateikiama per atstovą, jis turi būti patentinis patikėtinis. Jeigu asmenys, besikreipiantys į Valstybinį patentų biurą, yra užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės, privalo paraiškas paduoti ir visus veiksmus Valstybiniame patentų biure vykdyti per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

Prioritetas – tai laikotarpis, per kurį galima prašyti išradimo apsaugos nuo pirmosios patento paraiškos padavimo, remiantis pirmosios patento paraiškos kitose valstybėse padavimo data.

Patento paraiškos prioritetas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių.

Per prioriteto terminą (12 mėnesių), padavus paraišką, nėra pakenkiama išradimo naujumui, o, kilus ginčui, teisės į išradimą atsiradimo data nustatoma pagal prioriteto datą.

Kai išradėjas randa tam tikros problemos sprendimą, reikia įsitikinti, ar sprendimas naujas. Be to, išradimo aprašyme turi būti palyginti panašių problemų sprendimai su patentuojamu sprendimu. Technikos lygio nustatymas leidžia pamatyti, kuri technikos sritis jau apsaugota patentais, ir numatyti kryptį, kuria galima ieškoti naujų sprendimų. Atliekant naujumo paieškas, reikia atkreipti dėmesį, kad naujumui nustatyti svarbi visa iki paraiškos padavimo egzistuojanti viešai prieinama informacija pasaulyje, ir tai, kad patentų paraiškos paprastai skelbiamos po 18 mėnesių nuo paraiškos padavimo datos.

Naujumo ir techninio lygio paiešką (dar vadinamą patentine paieška) gali atlikti pats pareiškėjas viešai prieinamose įvairiose patentų duomenų bazėse arba kreiptis į profesionalus (patentinius patikėtinius, kompetentingas institucijas). Lietuvos patento paraišką padavęs pareiškėjas gali prašyti Europos patentų tarnybos paieškos ataskaitos.

Naujumo paiešką galima atlikti tiek nacionalinėse, tiek regioninėse, tiek tarptautinėse duomenų bazėse. Įvairių organizacijų nemokamos patentų duomenų bazės:

• Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras;
• Europos patentų tarnyba;
• Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija;
• JAV patentų tarnyba;
• Vokietijos patentų tarnyba;
• Google.

Teisė į patentą atsiranda nuo išradimo sukūrimo momento. Tačiau ši teisė turi būti realizuota, tai yra sukūrus išradimą ir norint gauti patentą turi būti paduota patento paraiška, nuo kurios padavimo ar prioriteto datos skaičiuojami atitinkami teisinės apsaugos terminai.

Padavus patento paraišką išradimas neskelbiamas iki 18 mėnesių (gali būti ankstesnis (anksčiausiai – po 6 mėnesių) paskelbimas pareiškėjo prašymu), taip suteikiant galimybę būsimam patento savininkui pasiruošti patentu saugomą gaminį išleisti į rinką ar per konvencinio prioriteto 12 mėnesių laikotarpį paduoti patentų paraiškas į kitas šalis ar regionines patentų tarnybas ir per likusius 6 mėnesius iki paskelbimo patenkinti kitų šalių patentų tarnybų reikalavimus, o patentų tarnyboms parengti išradimo aprašymą paskelbimui.

Nuo patento paraiškos paskelbimo iki patento išdavimo išradimui suteikiama laikina apsauga, išdavus patentą jo savininkas gali įgyvendinti ir ginti savo teises į patentą visą jo galiojimo laikotarpį (maksimaliai 20 metų).

Išradimo patentas suteikia patento savininkui išimtines teises į išradimą, tai yra teisę leisti arba drausti kitiems asmenims naudoti išradimą: gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tą gaminį. Patento savininko teisės nėra absoliučios, jų apribojimus nustato teisės aktai.

Teisės į išradimo patentą gali būti įkeistos, perduodamos, suteikiama licencija. Teisių perdavimas įsigalioja tik tada, jeigu VPB įregistruojamas teisių perdavimas. Licencijų registravimas neprivalomas, išskyrus tuos atvejus, kai suteikiamomis teisėmis norima pasinaudoti prieš trečiąsias šalis.

Už patento savininko teisių pažeidimą yra numatyta civilinė, baudžiamoji ir administracinė atsakomybė.

Ilgiausias patento galiojimo terminas yra 20 metų. Išdavus patentą nuo trečiųjų metų patento galiojimas turi būti pratęsiamas kiekvienais metais mokant mokesčius už patento galiojimą.

Jeigu išradimo objektu yra vaisto arba augalų apsaugos priemonės veiklioji medžiaga, tai patentu suteikiama maksimali 20 metų apsauga gali būti pratęsta gavus papildomos apsaugos liudijimą maksimaliai 5 metams (žr. klausimą apie papildomos apsaugos liudijimus), pediatrinių vaistų atveju apsauga pratęsiama dar 6 mėnesiams.

Jeigu išradimo objektu yra vaisto arba augalų apsaugos priemonės veiklioji medžiaga, tai patentu suteikiama maksimali 20 metų apsauga gali būti pratęsta gavus papildomos apsaugos liudijimą. Papildomos apsaugos liudijimų tikslas yra kompensuoti patentų, kurių objektas yra vaisto arba augalų apsaugos priemonės veiklioji medžiaga, savininkams laiką, kurį jie negalėjo naudotis išradimu ir jo patentu suteikiamomis teisėmis dėl to, kad dėl vaisto arba augalų apsaugos priemonės veikliųjų medžiagų savybių, poveikio žmogui ir aplinkai, yra būtina juos išsamiai ištirti prieš pateikiant galutinį produktą – naują vaistą ar augalų apsaugos priemonę į rinką.

Papildomos apsaugos liudijimai yra išduodami pasibaigus patento galiojimo terminui ir išduodami tokiam laikotarpiui, kuri gaunamas jį apskaičiuojant pagal specialią formulę – iš pirmojo leidimo prekiauti vaistu rinkoje išdavimo datos atėmus patento paraiškos padavimo datą bei 5 metus.

Dėl papildomos apsaugos liudijimo gavimo reikia kreiptis į Valstybinį patentų biurą.

Licencinė sutartis gali, tačiau neprivalo būti įregistruota Valstybinio patentų biuro tvarkomame Patentų registre. Tačiau licencinė sutartis dėl patento naudojimo tretiesiems asmenims įsigalioja nuo duomenų įrašymo į Patentų registrą. Už licencijos įregistravimą yra nustatytas mokestis.

Jeigu franšizės sutarties dalykas yra išradimas, franšizės sutarties sudarymo faktas taip pat turi būti įregistruotas Valstybiniame patentų biure (Civilinio kodekso 6.767 straipsnio 3 dalis).

Priverstinė licencija yra licencija, kuria leidžiama išradimu pasinaudoti kitiems asmenims be patento savininko sutikimo, jeigu jis geranoriškai nesutinka leisti kitiems asmenims naudoti jo išradimo. Priverstinė licencija gali būti išduodama griežtai laikantis Patentų įstatymo 48-50 str. nustatytų sąlygų.

Priverstines licencijas, atsižvelgiant į patentu saugomą objektą ir jo naudojimo aplinkybes, Lietuvoje gali išduoti Vyriausybė, teismas arba Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Vieša licencija yra licencija, kai patento savininkas viešai pareiškia, kad bet kuriam asmeniui už atitinkamą atlyginimą jis sutinka leisti naudotis išradimu licenciato teisėmis (Patentų įstatymo 46 str.).

Pareiškimas dėl viešos licencijos išdavimo turi būti paduotas Valstybiniam patentų biurui. Patento savininkas, pareiškęs apie viešą licenciją, moka 50% mažesnius patento galiojimo metų mokesčius.

Pareiškėjas, norintis pasinaudoti prioriteto teise, prašyme išduoti patentą turi nurodyti kitoje valstybėje paduotos pirmosios (prioritetinės) paraiškos (-ų) numerį, padavimo datą, valstybės kodą. Taip pat turi pateikti prioriteto datą įrodančios pirmosios paraiškos kopiją, patvirtintą tokią patento paraišką priėmusios patentų tarnybos. Jeigu minėta tarnyba yra prisijungusi prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos skaitmeninės prieigos paslaugos (PINO DAS) sistemos ir prioritetinės paraiškos kopija buvo įkelta į minėtą sistemą, pareiškėjui pakanka nurodyti tokios paraiškos kopijos prieigos PINO DAS sistemoje kodą (angl. DAS Access Code) ir kopijos atskirai pateikti nereikia.

Nuo 2023 m. sausio 1 dienos VPB prisijungė prie PINO DAS sistemos. Todėl VPB ne tik priima, bet, pareiškėjui pateikus atitinkamą prašymą, gali išduoti patvirtintą paraiškos kopiją el. būdu. Norint, kad VPB į PINO DAS sistemą įkeltų jūsų paduotos nacionalinės patento paraiškos kopiją, reikia pateikti VPB laisvos formos prašymą nurodant paraiškos numerį, paraiškos padavimo datą, būdą, kuriuo norima, kad kopija būtų išduota (elektroninė (per PINO DAS sistemą) arba popierinė) ir elektroninio pašto adresą, kuriuo bus išsiųstas patvirtintos paraiškos kopijos prieigos PINO DAS sistemoje kodas. Taip pat turi būti pateikta informacija apie sumokėtą mokestį už paraiškos patvirtintos kopijos išdavimą.

Svarbu! Kai patvirtinta paraiškos kopija įkeliama į PINO DAS sistemą, norint, kad kita patentų tarnyba ją iš šios sistemos paimtų, prašyme išduoti patentą būtina pateikti šiuos duomenis:

1. Prioritetinės patento paraiškos numerį (į PINO DAS sistemą keliamų nacionalinių paraiškų formatas yra LT YYYYNNN (pvz., LT 2022573), tad būtent tokiu formatu paraiškos numerį ir būtina nurodyti); https://www.wipo.int/das/en/participating_offices/details.jsp?id=12645);
2. Valstybę, kurioje prioritetinė patento paraiška paduota;
3. El. paštu gautą prioritetinės patento paraiškos patvirtintos kopijos prieigos DAS sistemoje kodą;
4. Prioritetinės paraiškos, kurios numeris nurodomas pirmame punkte, padavimo datą.

Vidutiniškai patentai išduodamas praėjus 21 mėnesiui nuo patento paraiškos padavimo dienos. Patento išdavimo terminas priklauso nuo pareiškėjo veiksmų ir įstatyme nustatytų terminų laikymosi.

Padavus patento paraišką išradimas neskelbiamas iki 18 mėnesių, taip suteikiant galimybę būsimam patento savininkui pasiruošti patentu saugomą gaminį išleisti į rinką ar per konvencinio prioriteto 12 mėnesių laikotarpį paduoti patentų paraiškas į kitas šalis ar regionines patentų tarnybas ir per likusius 6 mėnesius iki paskelbimo patenkinti kitų šalių patentų tarnybų reikalavimus, o patentų tarnyboms parengti išradimo aprašymą paskelbimui. Tačiau paraiška gali būti paskelbta anksčiau pareiškėjo prašymu, tačiau ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo paraiškos padavimo.

Paskelbus patento paraišką pareiškėjas turi sumokėti mokestį už patento išdavimą per 3 mėnesius. Nuo patento paraiškos paskelbimo iki patento išdavimo išradimui suteikiama laikina apsauga.

Norėdami užpatentuoti išradimą Lietuvoje, Valstybiniam patentų biurui (VPB) turite pateikti patento paraišką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos patentų įstatymą ir Patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisykles.

Paraišką VPB galima paduoti šiais būdais:

• internetu paduodant elektroninę paraišką;
• siunčiant patento paraišką įprastu paštu VPB adresu: Kalvarijų g. 3, 09310 Vilnius;
• pateikiant paraišką asmeniškai VPB Paraiškų priėmimo ir dokumentų valdymo skyriaus 401 kabinete darbo valandomis (pirmadienį ir trečiadienį nuo 8 iki 17 val., antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 18 val., penktadienį nuo 8 iki 15.45 val. Pietų pertrauka – nuo 12 iki 12.45 val. Nustatytos švenčių dienos – nedarbo dienos. Švenčių dienų išvakarėse darbo laikas trumpinamas 1 valanda).

Patento paraišką sudaro:

1. Prašymas išduoti patentą (IP-1/2011 forma);
2. Išradimo aprašymas. Išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti;
3. Išradimo apibrėžtis. Išradimo apibrėžtis nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas. Išradimo apibrėžtį gali sudaryti vienas ar daugiau apibrėžties punktų. Visi apibrėžties punktai turi būti tikslūs ir konkretūs. Visi apibrėžties punktai turi būti aiškūs ir visiškai remtis išradimo aprašymu bei apibūdinti išradimą sąvokomis, esančiomis jo aprašyme. Vieno punkto išradimo apibrėžtis naudojama vienam išradimui apibūdinti esminių požymių visuma, kuri toliau neišplečiama ir netikslinama atskirais realizavimo arba panaudojimo atvejais. Daugiapunktė išradimo apibrėžtis naudojama vienam išradimui apibūdinti, išplečiant ir (arba) patikslinant jo esminių požymių visumą atskirais realizavimo ir panaudojimo atvejais arba apibūdinant išradimų grupę;
4. Brėžiniai. Brėžiniai pateikiami paduodant patento paraišką, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;
5. Referatas. Referate pateikiama aiški išradimo aprašymo, išradimo apibrėžties ir brėžinių santrauka.

Patento paraiškos nagrinėjimo procedūra susideda iš šių etapų:

Formali paraiškos ekspertizė. Patento paraiškos padavimo datos suteikimas

Gautai tiesiogiai arba paštu, arba teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka elektroniniu būdu patento paraiškai suteikiama gavimo data ir paraiškos numeris. Prašyme įrašoma paraiškos gavimo data (metai, mėnuo, diena) ir paraiškos numeris.

Jeigu paraiška siunčiama paštu, paraiškos gavimo data laikoma paraiškos gavimo VPB data.

Patento paraiškai suteikiama padavimo data tą dieną, kai Valstybinis patentų biuras gavo:

• prašymą išduoti patentą (IP-1/2011 forma) arba dokumentą valstybine kalba, kuriame yra nuoroda, kad pateiktus dokumentus reikia laikyti patento paraiška;
• duomenis ar dokumentus (lotyniškais rašmenimis), kurie leidžia nustatyti pareiškėjo tapatybę ir su juo susisiekti. Jeigu pareiškėjo adresas nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti nurodytas susirašinėjimo adresas Lietuvoje, kuriuo VPB susirašinės su pareiškėju;
• išradimo aprašymą, nors ir neatitinkantį patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių (išradimo aprašymas pateiktas ne valstybine kalba, yra neišsamus ir pan.), arba brėžinį (brėžinius), arba atitinkamą nuorodą į ankstesnę patento paraišką, kurios patvirtinta ir, jeigu reikalinga, išversta kopija VPB turi būti pateikta ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo visų šiame punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos.

Patento paraiškos ekspertizė

VPB Išradimų skyriuje atliekama paraiškos ekspertizė, kurios metu nustatoma, ar paraiška atitinka Patentų įstatyme nustatytus reikalavimus. Atliekant patento paraiškos ekspertizę tikrinamas patento paraiškos komplektiškumas ir dokumentų ar duomenų atitikimas nustatytiems reikalavimams, ar pareikštas objektas patentabilus pagal Patentų įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Tačiau paraiškos ekspertizės metu netikrinamas išradimo naujumas, išradimo lygis ir pramoninis pritaikomumas – išradimo atitiktį šiems patentabilumo reikalavimams turi įsivertinti pats pareiškėjas.

Išradimų klasifikavimas

Patentų paraiškų klasifikacijai naudojama galiojanti Tarptautinė patentų klasifikacija pagal 1971 m. kovo 24 d. Strasbūro susitarimą dėl tarptautinės patentų klasifikacijos.

Pirmasis klasifikavimo etapas atliekamas ekspertizės pradžioje pagal išradimo pavadinimą ir nepriklausomus išradimo apibrėžties punktus.

Antrasis klasifikavimo etapas atliekamas ekspertizės pabaigoje pagal išradimo apibrėžtyje pateiktą išradimo charakteristiką, panaudojant išradimo aprašymą ir prioritetines paraiškas, jei nagrinėjama prioritetinė paraiška.

Kai yra keli tarptautinės patentų klasifikacijos indeksai, pirmas nurodomas indeksas, atitinkantis išradimo pavadinimą.

Paraiškos trūkumų šalinimas

Jeigu atliekant ekspertizę paaiškėja, kad paraiška neatitinka Patentų įstatymo reikalavimų, VPB išsiunčia pareiškėjui arba jo atstovui pranešimą, kuriame nurodo reikiamus pašalinti trūkumus per 3 mėnesius nuo VPB pranešimo išsiuntimo datos, išskyrus taisyklėse nustatytus atvejus, kada trūkumus galima pašalinti per ilgesnį terminą.

Jeigu pareiškėjas nepašalina trūkumų per nustatytą terminą, paraiška laikoma atšaukta. Apie tai pareiškėjas informuojamas išsiunčiant sprendimą.

Paraiškos nagrinėjimo tęsimas

Prašymas dėl paraiškos nagrinėjimo tęsimo pateikiamas VPB laisva forma. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys veiksmo, dėl kurio prašoma tęsti paraiškos nagrinėjimą, atlikimą, ir mokesčio už termino pratęsimą sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Patento paraiškos taisymas

Pareiškėjas turi teisę taisyti patento paraišką visą jos nagrinėjimo VPB laiką, tačiau ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki patento paraiškos paskelbimo datos. Patento paraiškos taisymai neturi keisti išradimo esmės ir išplėsti išradimo ribų.

Patento savininkas, norėdamas susiaurinti patento suteikiamą teisinę apsaugą, sumokėjęs nustatytą mokestį turi teisę reikalauti, kad VPB padarytų patento pakeitimus.

Patento paraiškos atšaukimas. Patento paraiškos atmetimas

Pareiškėjas turi teisę atšaukti patento paraišką bet kuriuo jos nagrinėjimo VPB metu.

Pareiškėjas arba jo atstovas, norėdamas atšaukti patento paraišką, raštu paduoda VPB prašymą, nurodydamas patento paraiškos numerį, padavimo datą ir išradimo pavadinimą. Prašymą turi pasirašyti pareiškėjas arba jo atstovas. Atstovas gali atšaukti paraišką tuo atveju, kai tokio veiksmo atlikimo galimybė nurodyta įgaliojime.

Jeigu ekspertas ekspertizės metu nustato, kad patento paraiška neatitinka įstatymo ar taisyklių nustatytų reikalavimų ir trūkumai nustatytais terminais nebuvo pašalinti, paraiška laikoma atšaukta, ir ekspertas priima sprendimą atmesti paraišką. Apie tai pareiškėjas informuojamas pranešimu.

Apeliacijos padavimas

Pareiškėjas ar jo atstovas turi teisę Apeliaciniam skyriui paduoti apeliaciją, jeigu iki patento išdavimo kyla ginčas tarp pareiškėjo ir eksperto dėl patento paraiškos padavimo ir prioriteto datos nustatymo, ekspertizės išvadų ir atsisakymo išduoti patentą.

Patento paraiškos paskelbimas

Jei ekspertizės metu nustatoma, kad patento paraiška atitinka įstatymo ir taisyklių reikalavimus, VPB, praėjus 18 mėnesių nuo paraiškos padavimo datos, arba, jei pretenduojama į prioritetą, nuo prioriteto datos, skelbia patento paraišką VPB oficialiame biuletenyje tokią, kokią pateikė pareiškėjas. VPB oficialus biuletenis leidžiamas tik elektroniniu būdu ir skelbiamas 2 kartus per mėnesį – mėnesio 10 ir 25 d.

Pareiškėjui arba jo atstovui raštu paprašius VPB anksčiau paskelbti patento paraišką, VPB ją skelbia, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jos padavimo datos. Už ankstesnį paraiškos paskelbimą mokamas 34 eurų mokestis.

Patento paraiška neskelbiama, jeigu per 17 mėnesių nuo jos padavimo ar prioriteto datos ji buvo atšaukta arba laikoma atšaukta.

Patento išdavimas

Paskelbus patento paraišką, pareiškėjui arba jo atstovui ekspertas išsiunčia pranešimą, kad per 3 mėnesius nuo patento paraiškos paskelbimo datos turi būti sumokėtas mokestis už patento išdavimą. Pareiškėjui sumokėjus nustatytą mokestį, VPB įrašo išradimą į patentų registrą, paskelbia patento bibliografinius duomenis ir išradimo apibrėžtį VPB oficialiame biuletenyje.

Paskelbus šiuos duomenis, VPB paskelbia patento aprašymą, apimantį išradimo aprašymą, išradimo apibrėžtį ir brėžinius VPB interneto svetainėje.

Patento galiojimo terminas ir metų mokestis

Patentas galioja 20 metų nuo patento paraiškos padavimo datos.

Patento galiojimo terminas priklauso nuo metų mokesčio mokėjimo. Metų mokestis sumokamas per 2 paskutinius patento galiojimo einamųjų metų mėnesius. Pirmas metų mokestis mokamas už trečiuosius patento galiojimo metus.

Panaikinti patentai skelbiami VPB oficialiame biuletenyje, nurodant patento numerį ir panaikinimo datą.

Mokesčiai, susiję su išradimų patentavimu, skirstomi į procedūrinius (registracinius) ir patento išdavimo ir patento galiojimo palaikymo.

Mokesčiai nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymu. Mokesčiai mokami į valstybės biudžetą.

Informacija apie konkrečius mokesčius Lietuvos Respublikoje.

Fiziniams asmenims, savo vardu paduodantiems patento paraiškas, mokesčio už paraiškos padavimą dydis mažinamas 50 procentų.

Metų mokestis už patento, kurio savininkas Patentų įstatymo nustatyta tvarka pateikia pareiškimą, kad sutinka leisti bet kuriam asmeniui naudotis išradimu licenciato teisėmis (vieša licencija), galiojimą sumažinamas 50  procentų.

Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys nustatytus reikalavimus, gali kreiptis dėl veiksmų, susijusių su išradimo patentavimu užsienyje, išlaidų kompensavimo į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą bei pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

Oficialius pranešimus apie mokesčius, kuriuos turite sumokėti už išradimo registravimą, jo galiojimą ar kitus mokesčius, turite gauti tiesiogiai iš Valstybinio patentų biuro.

Už registravimo ir patento galiojimo mokesčių sumokėjimą nustatytais terminais yra atsakingas pats pareiškėjas ar patento savininkas. Valstybinis patentų biuras gali, tačiau neprivalo priminti apie artėjantį patento galiojimo termino pasibaigimą.

ĮSPĖJIMAS: Trečiųjų asmenų, kurie neturi įgaliojimo jus atstovauti registruojant išradimą, kvietimai mokėti mokesčius gali būti apgaulingi.

Sąskaitos faktūros mokesčiams į Valstybės biudžetą pagal mokesčių įstatymus neišrašomos.

Taip, galima Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

Asmuo, norintis gauti išradimo patentą ar atlikti kitus su išradimo patento galiojimu susijusius veiksmus, turi teisę susigrąžinti dalį ar visą sumokėtą mokestį Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais:

• kai mokesčių sumokėta daugiau, negu numatyta pagal Įstatymą - 100 proc. permokos;
• kai sumokėjus mokesčius nesikreipiama dėl veiksmų, susijusių su pramoninės nuosavybės objektų registravimu, su tuo susijusių dokumentų išdavimu, taip pat dėl išradimo patento, dizaino, prekių ženklo galiojimo termino pratęsimo - 100 proc. sumokėto mokesčio;
• kai atsisakoma priimti paraišką, apeliaciją, protestą, prašymą arba kitą dokumentą, nes jis neatitinka pramoninės nuosavybės objektų registravimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų - 100 proc. sumokėto mokesčio.

Mokesčio mokėtojas, turintis teisę susigrąžinti mokestį ar jo dalį pagal Įstatymą, turi pateikti VPB laisvos formos prašymą. Gavęs prašymą, VPB parengia pažymą dėl Nepanaudoto mokesčio ar jo dalies patvirtinimo, kurią reikia pateikti kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI) dėl mokesčio ar jo dalies grąžinimo. Mokestį ar jo dalį grąžina VMI Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

Mokesčio mokėtojas, turintis teisę į mokesčio ar jo dalies sugrąžinimą, gali panaudoti grąžintino mokesčio sumą kito veiksmo, jeigu dėl jo bus kreipiamasi į VPB, mokesčio padengimui (dalies mokesčio įskaitymui). Apie tokį ketinimą mokesčio mokėtojas turi pažymėti prašyme dėl mokesčio ar jo dalies grąžinimo ir nurodyti naujame prašyme atlikti kitą su registravimu susijusį veiksmą.

Patentas galioja tam tikros šalies teritorijoje, kurioje jis išduotas. Siekiant platesnės savo išradimo apsaugos, tikslinga jį apsaugoti taip pat ir kitose šalyse. Taigi išradimas gali būti patentuojamas arba atskirai kiekvienoje šalyje, arba vienu metu keliose šalyse, naudojantis tarptautinių susitarimų teikiama galimybe.

Lietuva yra ratifikavusi kelis tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius išradimų patentavimo procedūras regioniu keliu.

Patentinės kooperacijos sutartis (PCT)

Paduodamas vieną tarptautinę paraišką, atitinkančią PCT formaliuosius reikalavimus, pareiškėjas gali tuo pačiu metu siekti išradimo apsaugos beveik visame pasaulyje.

Tarptautinė paraiška, sumokėjus nustatytą mokestį, pagal PCT taisyklių reikalavimus paduodama Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Tarptautiniam biurui tiesiogiai, paštu (adresu: 34, chemin des Colombettes, P.O. Box 18, CH-1211 Geneva 20, Switzerland / Šveicarija) arba elektroniniu būdu (http://www.wipo.int/pct-safe/en/index.html) arba per PCT sutarties šalies centrinę pramoninės nuosavybės apsaugos tarnybą, Lietuvoje – VPB (Kalvarijų g. 3, Vilnius) (tiesiogiai arba paštu).

Paraiškos nagrinėjimas susideda iš tarptautinio ir nacionalinio lygių. Tarptautinis lygis apima paiešką, po kurios pateikiama rašytinė nuomonė dėl išradimo patentabilumo; paraiškos skelbimą, pareiškėjui pageidaujant – preliminarią ekspertizę, po kurios pareiškėjas turi apsispręsti dėl perėjimo į nacionalinį lygį kiekvienoje valstybėje, kurioje siekia apsaugos. Pareiškėjo pasirinktose valstybėse užbaigiama išradimo ekspertizė ir išduodamas nacionalinis patentas, kuris galioja pagal tos valstybės patentų įstatymus.

PCT taisykles, mokesčius, prašymų formas galima rasti PINO svetainėje.

Europos patentų konvencija (EPK)

Europos patentų konvenciją yra pasirašiusios 38 Europos šalys.

Paduodamas vieną paraišką, atitinkančią EPK reikalavimus, pareiškėjas gali tuo pačiu metu siekti išradimo apsaugos 38 Europos šalyse. Patento paraiškos pagal EPK skirtumas nuo tarptautinės paraiškos pagal PCT tas, kad sprendimą išduoti Europos patentą ar atmesti paraišką priima Europos patentų tarnyba ir išduodamas vienas Europos patentas. EPT išduotas patentas galioja visose nurodytose šalyse, jei patento savininkas per nustatytą laiką po patento išdavimo pateikia nurodytų šalių patentų tarnyboms reikiamus vertimus ir sumoka valstybinius mokesčius.

Europos patento paraiška gali būti paduota Europos patentų tarnybai (biurai yra Miunchene, Hagoje, Berlyne) tiesiogiai arba paštu (adresu: Bob-van-Benthem-Platz 1, 80469 München, Germany / Vokietija), arba elektroniniu būdu. Paraišką galima paduoti per EPK sutarties šalies centrinę pramoninės nuosavybės apsaugos tarnybą, Lietuvoje – VPB (Kalvarijų g. 3, Vilnius) (tiesiogiai arba paštu).

Europos patento išdavimo taisykles, mokesčius, prašymo formas galima rasti EPO svetainėje.

Kai kurios valstybės taip pat yra pasirašę  regioninius susitarimus, suteikiančius galimybę vieningos patentavimo procedūros  būdu įgyti  išradimo apsaugą keliose valstybėse  (pvz. Eurazijos patentų konvencija (daugiau https://www.eapo.org/en/), Harare protokolas dėl Afrikos regioninės pramoninės nuosavybės organizacijos patentų ir pramoninio dizaino (daugiau https://www.aripo.org/)).

Bendro galiojimo patentas yra Europos patentas, galiojantis vieningai tose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kurios dalyvauja Bendro galiojimo patentų sistemoje. Bendro galiojimo patentas yra alternatyva Europos patentui, suteikiantis galimybę paprasčiau, pigiau ir greičiau apsaugoti išradimus ES teritorijoje.

Bendro galiojimo patentas ne pakeičia, bet papildo esamą Europos patentų sistemą, leisdamas išradėjams pateikti vieną paraišką Europos patentų tarnyboje, taip centralizuojant išradimų apsaugos procedūrą.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. ši sistema veikia Lietuvoje ir 16 kitose ES šalių (Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje).

Norint gauti Bendro galiojimo patentą, pirmiausia reikia pateikti paraišką ir gauti Europos patentą pagal įprastas Europos patentų konvencijos taisykles ir procedūras.

Tada, per mėnesį nuo Europos patento išdavimo paskelbimo Europos patentų biuletenyje dienos, patento savininkas turi pateikti raštišką prašymą Europos patentų tarnybai (EPT) dėl Bendro galiojimo patento.

Pasirinkus Bendro galiojimo patentą, jis galios visose, Bendro galiojimo patentų sistemoje dalyvaujančiose, ES valstybėse narėse visa apimtimi (t.y. su tais pačiais išradimo apibrėžties punktais).

Paduodant prašymą gali prireikti vertimų į kitas kalbas. Vertimas į anglų kalbą reikalingas, kai procedūrinių veiksmų EPT kalba yra prancūzų arba vokiečių. Jei procedūrinių veiksmų EPT kalba yra anglų, patentas turi būti išverstas į vieną kitą oficialią Europos Sąjungos kalbą.

Europos patentas įregistruojamas kaip bendro galiojimo patentas. Toks patentas automatiškai įsigalioja visų Bendro galiojimo patentų sistemoje dalyvaujančių ES valstybių narių teritorijose. Papildomi veiksmai nacionalinėse patentų tarnybose nėra reikalingi.

Bendro galiojimo patento išdavimas yra nemokamas – už prašymo pateikimą, nagrinėjimą ar išdavimą nereikia mokėti mokesčių.

Tačiau už šio patento galiojimą reikia mokėti metinius mokesčius, kuriuos administruoja EPT.

Šie mokesčiai yra veiningi visoms ES valstybėms narėms. Mokesčių dydžius galima rasti EPT svetainėje: https://www.epo.org/en/applying/european/unitary/unitary-patent/cost.

Bendras patentų teismas yra nauja tarptautinė teisminė institucija, skirta nagrinėti patentų ginčus tarp Bendro galiojimo patentų sistemoje dalyvaujančių ES valstybių.

Institucijos tikslas – paprastesnis ginčių, kylančių dėl patentų pažeidimo ar pripažinimo negaliojančiais, nagrinėjimo ir sprendimo procesas bei teismo sprendimų ir praktikos vieningumo užtikrinimas.

Bendras patentų teismas savo veikloje taiko vienodą materialinę patentų teisę. Sprendimus priima tarptautinės teisėjų kolegijos, sudarytos iš teisinę ir techninę kvalifikaciją turinčių teisėjų.

Teismą sudaro:

• Pirmosios instancijos teismas;
• Apeliacinis teismas;
• Teismo kanceliarija.

Šis ginčų nagrinėjimo būdas ypač aktualus mažoms įmonėms, kurios gali pasinaudoti mažesniais teismo mokesčiais, o pralaimėjus bylą – mažesne atlygintinų išlaidų, kurios gali būti priteistos laimėjusiai šaliai, viršutine riba.

Bendro galiojimo patentų sistema pradėjo veikti 2023 m. birželio 1 d. Tą dieną pradėjo veikti ir Bendras patentų teismas.

Daugiau informacijos apie Bendro galiojimo patentą bei apie Bendrą patentų teismą rasite čia ir čia.

Europos Komisija ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba 2022-2024 m. įgyvendina „Mažų ir vidutinių įmonių fondas“ projektą, skirtą suteikti finansinę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), norinčioms apsaugoti savo intelektinę nuosavybę.

Dėmesio! Nuo birželio 10 d. paraiškų priėmimas dėl Čekio 3 (Patentai) sustabdytas. Daugiau informacijos https://vpb.lrv.lt/lt/naujienos/itin-svarbi-mvi-fondo-projekto-naujiena-nuo-2024-m-birzelio-10-d-stabdomas-paraisku-padavimas-del-cekio-3-isradimu-patentai/.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia: 2024-m-mvi-fondo-projektas-mazoms-ir-vidutinems-imonems-norincioms-apsaugoti-savo-intelektine-nuosavybe.