Kas yra prekių ženklas?

Prekių ženklu gali būti bet koks žymuo, kurio pagrindinė paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Pagal šią skiriamąją funkciją ženklai gali būti skirti tik prekėms žymėti (prekių ženklas) arba tik paslaugoms žymėti (paslaugų ženklas), arba žymėti ir prekes, ir paslaugas (prekių ir paslaugų ženklas). Tačiau praktikoje sąvoka „prekių ženklas“ (anglų k. – trade mark) tradiciškai vartojama kaip bendrinė sąvoka tiek ženklams, kurie skirti prekėms žymėti, tiek ženklams, kurie skirti paslaugoms žymėti.

Ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų, jeigu tokie žymenys atitinka šias abi sąlygas:

      1) jie gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų;

      2) juos galima pateikti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre (toliau – Registras) taip, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti ženklo savininkui suteiktos apsaugos objektą.

Pagal ženklą sudarančius elementus šių tipų:

  • žodiniai, kai visi ženkle esantys elementai yra vien žodžiai ar raidės, skaitmenys, kiti įprasti tipografiniai ženklai arba jų derinys) pateikiamas įprastais rašmenimis, be grafinių elementų ar spalvų.
  • grafiniai, kai ženklą sudaro bet koks grafinių elementų, žodžių, spalvų derinys, ženklo vaizdas pateikiamas taip, kad būtų matomi visi jo elementai ir spalvos;
  • erdviniai (3D), kai ženklu yra pati gaminio išvaizda, gaminio pakuotė ar talpykla. Ženklo vaizdas pateikiamas taip, kad jis būtų matomas iš vienos arba kelių skirtingų perspektyvų;
  • muzikinis ar garsinis, kai ženklu yra nedidelis muzikinis kūrinys. Ženklas pateikiamas garso įrašu (MP3 formatu) arba natomis penklinėje;
  • ženklas–spalva (ženklas, kuriame saugoma išskirtinai spalva ar keleto spalvų derinys) vaizduojamas pateikiant spalvą ar spalvų derinį;
  • pozicinis ženklas, kai ženklas pateikiamas ar tvirtinamas tam tikru būdu yra  ant gaminio. Tokio ženklo vaizdas pateikiamas taip, kad būtų tinkamai nurodyta ženklo padėtis ir dydis arba proporcija atitinkamų prekių atžvilgiu. Nesaugomi elementai vizualiai išskiriami brūkšninėmis arba punktyrinėmis linijomis;
  • ženklas su raštais, kai ženklą sudaro tam tikri pasikartojantys raštai;
  • judesio ženklas, kai jį sudaro tam tikras kintantis judesys. Jis pateikiamas faile (MP4 formatu) arba nuoseklių nejudančių vaizdų serija, iš kurių matyti judesys arba padėties kitimas;
  • multimedijos ženklas, kai pateikiamas vaizdo ir garso derinys. Pateikiamas vaizdo faile (MP4 formatu)
  • holograminis ženklas, kai ženklas sudarytas iš yra sudarytas iš holografinį efektą sudarančių grafinių vaizdų. Pateikiamas vaizdo faile (MP4 formatu) arba grafinių vaizdų, sudarančių holografinį efektą.

Ženklų skirstymas į tam tikrus tipus  pagal juos sudarančius elementus yra aktualus pateikiant paraišką ženklui registruoti, nes prie paraiškos turi būti pridėtas atitinkamas ženklo vaizdas ar jis pateikiamas tam tikra kita teisės aktuose nustatyta forma.

Pagal ženklo paskirtį  ir teisinį priklausomumą savininkui ženklas gali būti:
  • Individualus. Individualus prekių ženklas priklauso vienam ar keliems  ženklo savininkams, kurie turi išimtines teises į ženklą. Savininku gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tik vienas asmuo, tiek keli bendrasavininkiai.
  • Kolektyvinis. Kolektyvinis ženklas priklauso asmenų sąjungai, kuria laikoma gamintojų, paslaugų teikėjų ar prekybininkų asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, taip pat kitas užsienio valstybėje įsteigtas gamintojų, paslaugų teikėjų ar prekybininkų susivienijimas, kuris gali savo vardu turėti teises ir pareigas, sudaryti sutartis arba atlikti kitus teisinius veiksmus, būti ieškovu ir atsakovu teisme. Kolektyvinis ženklas registruojamas asmenų sąjungos vardu ir pateikus kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatus.
  • Sertifikavimo.  Ženklas gali būti registruojamas kaip sertifikavimo ženklas, jeigu pareiškėjas turi teisę sertifikuoti prekes ar paslaugas, kurioms ženklas turi būti įregistruotas, ir jeigu jis neužsiima verslu, apimančiu sertifikuotos rūšies prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Sertifikavimo ženklas registruojamas pateiktus pareiškėjo teisę vykdyti sertifikavimo funkciją patvirtinantį dokumentą ir patvirtinimą, kad pareiškėjas pats neužsiima verslu, apimančiu sertifikuotos rūšies prekių tiekimą ar paslaugų teikimą.

 

Tam, kad ženklas būtų saugomas, jis turi būti įregistruotas. Ženklas yra įregistruojamas, jeigu jis atitinka jam keliamus absoliučius reikalavimus (žymuo turi skiriamąjį požymį, nėra tapęs bendriniu, nėra aprašomojo pobūdžio, neprieštarauja viešajai tvarkai, moralei, nenaudojami Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių oficialūs simboliai be kompetentingos institucijos leidimo, ir pan.). Ženklo atitikimą absoliutiems reikalavimams tikrina Valstybinis patentų biuras. Ženklas neregistruojamas arba įregistravus ženklo registracija gali būti nuginčyta, jeigu ženklas neatitinka santykinių reikalavimų, tai yra, pažeidžia kitų asmenų ankstesnes teises, pavyzdžiui, ankstesnio prekių ženklo savininko teises. Ženklo atitikimo santykiniams reikalavimams Valstybinis patentų biuras netikrina, tačiau tai gali būti pagrindas prašyti ženklo neregistruoti (paduodamas protestas paskelbus ženklo paraišką) ar pripažinti jo registraciją negaliojančia (po ženklo įregistravimo) Ginčai dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia tiek dėl absoliučių, tiek dėl santykinių pagrindų ar ženklo registracijos panaikinimo privaloma ikiteismine tvarka  sprendžiami Valstybinio patentų biuro Apeliaciniame skyriuje, kurio sprendimai gali būti skundžiami teismui (pirmosios instancijos teismas yra Vilniaus apygardos teismas). 

Ženklų registravimo tvarką, ženklo savininko teisių gynimą, kitų asmenų teises, susijusias su ženklo registravimu ar naudojimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai.

Už paraiškos padavimą ir  ženklo įregistravimą, įvairius veiksmus, susijusios su ženklo registracijos duomenų pasikeitimu, ženklo savininko teisių valdymu, ženklo registracijos galiojimu turi būti sumokėti Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimo įstatymo 4 priedėlyje nustatyti mokesčiai.

Įregistruoto prekių ženklo savininkas įgyja išimtines teises į prekių ženklą, kurios gali būti perduodamos kitiems asmenims, suteikiamos licencijos naudotis ženklu, šios teisės įkeičiamos ir kt.

Prekių ženklai yra teritorinės apsaugos objektai. Todėl Valstybiniame patentų biure registruotas prekių ženklas galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu norima, kad ženklas būtų saugomas visoje ES, jį galima įregistruoti kaip ES prekių ženklą, o jeigu apsaugos pageidaujama kitose pasaulio valstybėse – registruoti prekių ženklą kiekvienoje valstybėje atskirai arba pasinaudojant tarptautine ženklo registracija pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklo registracijos protokolą.

Ženklo registracijos galiojimo terminas yra 10 metų paraiškos padavimo dienos, gali būti pratęsiama kas 10 metų. Už ženklo registracijos galiojimo pratęsimą kitam 10 metų laikotarpiui turi būti sumokėtas mokestis.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-07