DUK

  • Išradimai 26
    • Bendri klausimai 17
      • 1.

        Kaip užpatentuoti idėją?

        Idėja kaip tokia yra nepatentabili. Tačiau idėją užpatentuoti galima tuomet, kai ji išreiškiama techniniu sprendimu, kuris pripažįstamas išradimu, atitinkančiu nustatytas patentavimo sąlygas.

        Atnaujinta: 2018 06 14

      • 2.

        Kas yra išradimas?

        Išradimu paprastai vadinamas naujas ir išradimo lygio (neakivaizdus atitinkamos srities specialistui), pramonėje pritaikomas problemos (uždavinio) techninis sprendimas, sietinas tiek su naujo įrengimo, produkto ar proceso sukūrimu, tiek su jau žinomo įrengimo ar proceso patobulinimu. Išradimo sukūrimas dažniausiai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ilgalaikių mokslinių ir finansinių investicijų į tyrimus ir kūrimą. Tačiau taip pat sukuriama daug paprastų ir nebrangių technikos patobulinimų, kurie turi didelę vertę rinkoje, o jų išradėjams ir bendrovėms gali atnešti nemažą pelną.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 3.

        Kas yra išradimo autorius?

        Kiekvieną išradimą gali sukurti tik žmogus, kuris vadinamas išradėju arba išradimo autoriumi. Išradimo autorius (t. y. išradėjas) yra fizinis asmuo, kuris sukuria išradimą kaip savo išradybinės veiklos rezultatą. Juridinis asmuo negali būti išradimo autorius. Kartais išradimas gali turėti kelis autorius (išradėjus). Jei išradimas sukurtas autorių grupės, tokie asmenys yra bendraautoriai.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 4.

        Kuo išradimas skiriasi nuo atradimo?

        Išradimo sąvoka teisės aktuose neapibrėžiama, tačiau išradimu vadinamas naujas ir išradimo lygio (neakivaizdus atitinkamos srities specialistui), pramonėje pritaikomas problemos (uždavinio) techninis sprendimas. Kadangi jis yra sukuriamas konkretaus asmens, išradimo kūrėjui pripažįstamos išimtinės asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, pastarosios gali būti perduodamos.

        Atradimas yra objektyviai egzistuojančio, anksčiau nepažinto materialaus reiškinio, savybių ar dėsnių, kuriuos galima patikrinti, nustatymas, pripažinimas. Atradimą padaręs asmuo paprastai laikomas atradėju, jo teisės į atradimą gali būti saugomos kaip autorinės.

        Atradimai nėra patentuojami ir atradėjams nėra suteikiamos išimtinės turtinės teisės į atradimą.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 5.

        Kuo išradimas skiriasi nuo dizaino?

        Išradimas yra techninis problemos sprendimo būdas, susijęs su nauju paties gaminio techniniu sprendimu (naujas  gaminys, jo funkcija, veikimas arba konstrukcija). Patentuojamos gali būti naujos, pramonėje pritaikomos, išradimo lygio funkcijos, kurios aprašytos taip, kad specialistas galėtų atkurti išradimo sukūrimo procesą.

        Dizainas yra susijęs tik su gaminio ar jo sudėtinių dalių išorine išvaizda (linijos, kontūrai, spalvos, formos, tekstūra ir (arba) medžiagos, ornamentika). Dizainu apsaugomas tik naujas, individualias savybes turintis išorinis gaminio vaizdas. Dizainu negali būti apsaugoma gaminio funkcija.

        Kai gaminys yra susijęs su naujomis funkcijomis ir nauja išvaizda, jam gali būti taikoma abiejų teisių (patentų ir dizaino) apsauga, tačiau labai svarbu laiku paduoti paraiškas, kad nebūtų pažeistas naujumo reikalavimas.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 6.

        Kodėl reikia patentuoti išradimą?

        Teisė į patentuotą išradimą yra nuosavybė, saugoma pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Išradimo patentavimas nėra privaloma procedūra. Išradimas gali būti naudojamas rinkoje ir tuo atveju, jeigu jis nėra patentuotas. Tačiau patentuoti išradimą yra tikslinga dėl kelių priežasčių.

        Patentas suteikia išimtinę teisę į išradimą (naują įrenginį, produktą ar procesą), pagal kurią tik patento savininkas turi teisę gaminti, parduoti ar kitaip naudoti savo išradimą. Išradimo sukūrimui paprastai reikalingos nemažos investicijos. Konkurentai neapsaugotą naują produktą gali nukopijuoti ir jį vėliau parduoti. Patento suteikiama išimtinė teisė sudaro galimybes neleisti konkurentams gaminti ar parduoti tokių pačių produktų. Vadinasi, patentas yra priemonė užtikrinti verslo konkurencingumą. Patentą taip pat galima licencijuoti, patentas gali palengvinti komercinių partnerių paiešką.

        Pažymėtina, kad nors patentų tarnyba išduoda patentą, ji automatiškai negina patento savininko teisių – pats patento savininkas turi imtis teisių užtikrinimo priemonių pagal tos valstybės, kurioje galioja patentas, teisės aktų reikalavimus.

        Atkreiptinas dėmesys, kad patento apsauga galioja tik tos valstybės, kurioje gautas patentas, teritorijoje.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 7.

        Kas turi teisę paduoti patento paraišką ir gauti patentą?

        Teisė gauti patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui, arba darbdaviui, kai išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimą sukūrė asmuo, atliekantis mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė gauti patentą nustatoma šioje sutartyje. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises gauti patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

        Jeigu keli išradėjai sukūrė tokį pat išradimą visiškai atskirai, teisė į patentą priklauso tam išradėjui, kuris pirmas padavė patento paraišką Valstybiniam patentų biurui ar turi ankstesnę prioriteto teisę į šį išradimą, jeigu vėliau ta patento paraiška nebuvo atšaukta ar laikoma atšaukta.

        Užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės privalo paraiškas paduoti ir visus veiksmus Valstybiniame patentų biure vykdyti per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 8.

        Kas yra patentinis patikėtinis? Ar privalu naudotis jo paslaugomis?

        Patentinis patikėtinis – yra fizinis asmuo, teikiantis atstovavimo Valstybiniame patentų biure, konsultavimo, paieškų ir kitas paslaugas, susijusias su pramoninės nuosavybės objektų registravimu, teisių apsauga, gynimu. Patentiniai patikėtiniai yra privatūs asmenys, teikiantis paslaugas klientams atstovavimo, pavedimo sutarčių, įgaliojimo pagrindais. Tam, kad asmuo taptų patentiniu patikėtiniu, jis turi atitikti nustatytus reikalavimus, išlaikyti patentinio patikėtinio egzaminą ir būti įrašytas į Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių sąrašą, kurį galima rasti Valstybinio patentų biuro tinklalapyje.

        Patentinę paraišką gali pateikti pats pareiškėjas arba jo atstovas. Jeigu paraiška pateikiama per atstovą, jis turi būti patentinis patikėtinis. Jeigu asmenys, besikreipiantys į Valstybinį patentų biurą, yra užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 9.

        Kas yra prioritetas?

        Prioritetas – tai laikotarpis, per kurį galima prašyti išradimo apsaugos nuo pirmosios patento paraiškos padavimo, remiantis pirmosios patento paraiškos kitose valstybėse padavimo ar tarptautinės parodos, kurioje pirmą kartą buvo pademonstruotas išradimas, data.

        Patento paraiškos prioritetas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių.

        Per prioriteto terminą (12 mėnesių), padavus paraišką, nėra pakenkiama išradimo naujumui, o, kilus ginčui, teisės į išradimą atsiradimo data nustatoma pagal prioriteto datą.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 10.

        Kaip sužinoti, ar mano išradimas yra naujas? Kas yra patentinė paieška?

        Kai išradėjas randa tam tikros problemos sprendimą, reikia įsitikinti, ar sprendimas naujas. Be to, išradimo aprašyme turi būti palyginti panašių problemų sprendimai su patentuojamu sprendimu. Technikos lygio nustatymas leidžia pamatyti, kuri technikos sritis jau apsaugota patentais, ir numatyti kryptį, kuria galima ieškoti naujų sprendimų. Atliekant naujumo paieškas, reikia atkreipti dėmesį, kad naujumui nustatyti svarbi visa iki paraiškos padavimo egzistuojanti viešai prieinama informacija pasaulyje, ir tai, kad patentų paraiškos paprastai skelbiamos po 18 mėnesių nuo paraiškos padavimo datos.

        Naujumo ir techninio lygio paiešką (dar vadinamą patentine paieška) gali atlikti pats pareiškėjas viešai prieinamose įvairiose patentų duomenų bazėse arba kreiptis į profesionalus (patentinius patikėtinius, kompetentingas institucijas). Lietuvos patento paraišką padavęs pareiškėjas gali prašyti Europos patentų tarnybos paieškos ataskaitos.

        Naujumo paiešką galima atlikti tiek nacionalinėse, tiek regioninėse, tiek tarptautinėse duomenų bazėse. Įvairių organizacijų nemokamos patentų duomenų bazės:

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 11.

        Nuo kada atsiranda teisė į patentą?

        Teisė į patentą atsiranda nuo išradimo sukūrimo momento. Tačiau ši teisė turi būti realizuota, tai yra sukūrus išradimą ir norint gauti patentą turi būti paduota patento paraiška, nuo kurios padavimo ar prioriteto datos skaičiuojami atitinkami teisinės apsaugos terminai.

        Padavus patento paraišką išradimas neskelbiamas iki 18 mėnesių (gali būti ankstesnis (anksčiausiai – po 6 mėnesių) paskelbimas pareiškėjo prašymu), taip suteikiant galimybę būsimam patento savininkui pasiruošti patentu saugomą gaminį išleisti į rinką ar per konvencinio prioriteto 12 mėnesių laikotarpį paduoti patentų paraiškas į kitas šalis ar regionines patentų tarnybas ir per likusius 6 mėnesius iki paskelbimo patenkinti kitų šalių patentų tarnybų reikalavimus, o patentų tarnyboms parengti išradimo aprašymą paskelbimui.

        Nuo patento paraiškos paskelbimo iki patento išdavimo išradimui suteikiama laikina apsauga, išdavus patentą jo savininkas gali įgyvendinti ir ginti savo teises į patentą visą jo galiojimo laikotarpį (maksimaliai 20 metų).

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 12.

        Kokios yra patento savininko teisės?

        Išradimo patentas suteikia patento savininkui išimtines teises į išradimą, tai yra teisę leisti arba drausti kitiems asmenims naudoti išradimą: gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tą gaminį. Patento savininko teisės nėra absoliučios, jų apribojimus nustato teisės aktai.

        Teisės į išradimo patentą gali būti įkeistos, perduodamos, suteikiama licencija. Teisių perdavimas įsigalioja tik tada, jeigu VPB įregistruojamas teisių perdavimas. Licencijų registravimas neprivalomas, išskyrus tuos atvejus, kai suteikiamomis teisėmis norima pasinaudoti prieš trečiąsias šalis.

        Už patento savininko teisių pažeidimą yra numatyta civilinė, baudžiamoji ir administracinė atsakomybė.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 13.

        Kiek laiko galioja patentas?

        Ilgiausias  patento galiojimo terminas yra 20 metų. Išdavus patentą nuo trečiųjų metų patento galiojimas turi būti pratęsiamas kiekvienais metais mokant mokesčius už patento  galiojimą.

        Jeigu išradimo objektu yra vaisto arba augalų apsaugos priemonės veiklioji medžiaga, tai patentu suteikiama maksimali 20 metų apsauga gali būti pratęsta gavus papildomos apsaugos liudijimą maksimaliai 5 metams (žr. klausimą apie papildomos apsaugos liudijimus), pediatrinių vaistų atveju apsauga pratęsiama dar 6 mėnesiams.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 14.

        Kas yra papildomos apsaugos liudijimas?

        Jeigu išradimo objektu yra vaisto arba augalų apsaugos priemonės veiklioji medžiaga, tai patentu suteikiama maksimali 20 metų apsauga gali būti pratęsta gavus papildomos apsaugos liudijimą. Papildomos apsaugos liudijimų tikslas yra kompensuoti patentų, kurių objektas yra vaisto arba augalų apsaugos priemonės veiklioji medžiaga, savininkams laiką, kurį jie negalėjo naudotis išradimu ir jo patentu suteikiamomis teisėmis dėl to, kad dėl vaisto arba augalų apsaugos priemonės veikliųjų medžiagų savybių, poveikio žmogui ir aplinkai, yra būtina juos išsamiai ištirti prieš pateikiant galutinį produktą – naują vaistą ar augalų apsaugos priemonę į rinką.

        Papildomos apsaugos liudijimai yra išduodami pasibaigus patento galiojimo terminui ir išduodami tokiam laikotarpiui, kuri gaunamas jį apskaičiuojant pagal specialią formulę – iš pirmojo leidimo prekiauti vaistu rinkoje išdavimo datos atėmus patento paraiškos padavimo datą bei 5 metus.

        Dėl papildomos apsaugos liudijimo gavimo reikia kreiptis į Valstybinį patentų biurą.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 15.

        Ar būtina registruoti išradimo licencinę sutartį ar franšizės sutartį Valstybiniame patentų biure?

        Licencinė sutartis gali, tačiau neprivalo būti įregistruota Valstybinio patentų biuro tvarkomame Patentų registre. Tačiau licencinė sutartis dėl patento naudojimo tretiesiems asmenims įsigalioja nuo duomenų įrašymo į Patentų registrą. Už licencijos įregistravimą yra nustatytas mokestis.

        Jeigu franšizės sutarties dalykas yra išradimas, franšizės sutarties sudarymo faktas taip pat turi būti įregistruotas Valstybiniame patentų biure (Civilinio kodekso 6.767 straipsnio 3 dalis).

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 16.

        Kas yra priverstinė licencija?

        Priverstinė licencija yra licencija, kuria leidžiama išradimu pasinaudoti kitiems asmenims be patento savininko sutikimo, jeigu jis geranoriškai nesutinka leisti kitiems asmenims naudoti jo išradimo. Priverstinė licencija gali būti išduodama griežtai laikantis Patentų įstatymo 48-50 str. nustatytų sąlygų.

        Priverstines licencijas, atsižvelgiant į patentu saugomą objektą ir jo naudojimo aplinkybes, Lietuvoje gali išduoti Vyriausybė, teismas arba Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 17.

        Kas yra vieša licencija?

        Vieša licencija yra licencija, kai patento savininkas viešai pareiškia, kad bet kuriam asmeniui už atitinkamą atlyginimą jis sutinka leisti naudotis išradimu licenciato teisėmis (Patentų įstatymo 46 str.).

        Pareiškimas dėl viešos licencijos išdavimo turi būti paduotas Valstybiniam patentų biurui. Patento savininkas, pareiškęs apie viešą licenciją, moka 50% mažesnius patento galiojimo metų mokesčius.

        Atnaujinta: 2018 08 13

    • Procedūros 4
      • 1.

        Per kiek laiko išduodamas patentas?

        Vidutiniškai patentai išduodamas praėjus 21 mėnesiui nuo patento paraiškos padavimo dienos. Patento išdavimo terminas priklauso nuo pareiškėjo veiksmų ir įstatyme nustatytų terminų laikymosi.

        Padavus patento paraišką išradimas neskelbiamas iki 18 mėnesių, taip suteikiant galimybę būsimam patento savininkui pasiruošti patentu saugomą gaminį išleisti į rinką ar per konvencinio prioriteto 12 mėnesių laikotarpį paduoti patentų paraiškas į kitas šalis ar regionines patentų tarnybas ir per likusius 6 mėnesius iki paskelbimo patenkinti kitų šalių patentų tarnybų reikalavimus, o patentų tarnyboms parengti išradimo aprašymą paskelbimui. Tačiau paraiška gali būti paskelbta anksčiau pareiškėjo prašymu, tačiau ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo paraiškos padavimo.

        Paskelbus patento paraišką pareiškėjas turi sumokėti mokestį už patento išdavimą per 3 mėnesius. Nuo patento paraiškos paskelbimo iki patento išdavimo išradimui suteikiama laikina apsauga.

         

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 2.

        Kaip paduoti patento paraišką ir gauti patentą ?

        Norėdami užpatentuoti išradimą Lietuvoje, Valstybiniam patentų biurui (VPB) turite pateikti patento paraišką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos patentų įstatymą ir Patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisykles.

        Paraišką VPB galima paduoti šiais būdais:

        • internetu paduodant elektroninę paraišką;
        • siunčiant patento paraišką įprastu paštu VPB adresu: Kalvarijų g. 3, 09310 Vilnius;
        • pateikiant paraišką asmeniškai VPB Paraiškų priėmimo ir dokumentų valdymo skyriaus 401 kabinete darbo valandomis (pirmadienį ir trečiadienį nuo 8 iki 17 val., antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 18 val., penktadienį nuo 8 iki 15.45 val. Pietų pertrauka – nuo 12 iki 12.45 val. Nustatytos švenčių dienos – nedarbo dienos. Švenčių dienų išvakarėse darbo laikas trumpinamas 1 valanda).

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 3.

        Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti patentą?

        Patento paraišką sudaro:

        1. Prašymas išduoti patentą (IP-1/2011 forma);
        2. Išradimo aprašymas. Išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti;
        3. Išradimo apibrėžtis. Išradimo apibrėžtis nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas. Išradimo apibrėžtį gali sudaryti vienas ar daugiau apibrėžties punktų. Visi apibrėžties punktai turi būti tikslūs ir konkretūs. Visi apibrėžties punktai turi būti aiškūs ir visiškai remtis išradimo aprašymu bei apibūdinti išradimą sąvokomis, esančiomis jo aprašyme. Vieno punkto išradimo apibrėžtis naudojama vienam išradimui apibūdinti esminių požymių visuma, kuri toliau neišplečiama ir netikslinama atskirais realizavimo arba panaudojimo atvejais. Daugiapunktė išradimo apibrėžtis naudojama vienam išradimui apibūdinti, išplečiant ir (arba) patikslinant jo esminių požymių visumą atskirais realizavimo ir panaudojimo atvejais arba apibūdinant išradimų grupę;
        4. Brėžiniai. Brėžiniai pateikiami paduodant patento paraišką, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;
        5. Referatas. Referate pateikiama aiški išradimo aprašymo, išradimo apibrėžties ir brėžinių santrauka.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 4.

        Kokia yra patento paraiškos nagrinėjimo procedūra Valstybiniame patentų biure?

        Patento paraiškos nagrinėjimo procedūra susideda iš šių etapų:

        Formali paraiškos ekspertizė. Patento paraiškos padavimo datos suteikimas

        Gautai tiesiogiai arba paštu, arba teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka elektroniniu būdu patento paraiškai suteikiama gavimo data ir paraiškos numeris. Prašyme įrašoma paraiškos gavimo data (metai, mėnuo, diena) ir paraiškos numeris.

        Jeigu paraiška siunčiama paštu, paraiškos gavimo data laikoma paraiškos gavimo VPB data.

        Patento paraiškai suteikiama padavimo data tą dieną, kai Valstybinis patentų biuras gavo:

        • prašymą išduoti patentą (IP-1/2011 forma) arba dokumentą valstybine kalba, kuriame yra nuoroda, kad pateiktus dokumentus reikia laikyti patento paraiška;
        • duomenis ar dokumentus (lotyniškais rašmenimis), kurie leidžia nustatyti pareiškėjo tapatybę ir su juo susisiekti. Jeigu pareiškėjo adresas nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti nurodytas susirašinėjimo adresas Lietuvoje, kuriuo VPB susirašinės su pareiškėju;
        • išradimo aprašymą, nors ir neatitinkantį patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių (išradimo aprašymas pateiktas ne valstybine kalba, yra neišsamus ir pan.), arba brėžinį (brėžinius), arba atitinkamą nuorodą į ankstesnę patento paraišką, kurios patvirtinta ir, jeigu reikalinga, išversta kopija VPB turi būti pateikta ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo visų šiame punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos.

        Patento paraiškos ekspertizė

        VPB Išradimų skyriuje atliekama paraiškos ekspertizė, kurios metu nustatoma, ar paraiška atitinka Patentų įstatyme nustatytus reikalavimus. Atliekant patento paraiškos ekspertizę tikrinamas patento paraiškos komplektiškumas ir dokumentų ar duomenų atitikimas nustatytiems reikalavimams, ar pareikštas objektas patentabilus pagal Patentų įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Tačiau paraiškos ekspertizės metu netikrinamas išradimo naujumas, išradimo lygis ir pramoninis pritaikomumas – išradimo atitiktį šiems patentabilumo reikalavimams turi įsivertinti pats pareiškėjas.

        Išradimų klasifikavimas

        Patentų paraiškų klasifikacijai naudojama galiojanti Tarptautinė patentų klasifikacija pagal 1971 m. kovo 24 d. Strasbūro susitarimą dėl tarptautinės patentų klasifikacijos.

        Pirmasis klasifikavimo etapas atliekamas ekspertizės pradžioje pagal išradimo pavadinimą ir nepriklausomus išradimo apibrėžties punktus.

        Antrasis klasifikavimo etapas atliekamas ekspertizės pabaigoje pagal išradimo apibrėžtyje pateiktą išradimo charakteristiką, panaudojant išradimo aprašymą ir prioritetines paraiškas, jei nagrinėjama prioritetinė paraiška.

        Kai yra keli tarptautinės patentų klasifikacijos indeksai, pirmas nurodomas indeksas, atitinkantis išradimo pavadinimą.

        Paraiškos trūkumų šalinimas

        Jeigu atliekant ekspertizę paaiškėja, kad paraiška neatitinka Patentų įstatymo reikalavimų, VPB išsiunčia pareiškėjui arba jo atstovui pranešimą, kuriame nurodo reikiamus pašalinti trūkumus per 3 mėnesius nuo VPB pranešimo išsiuntimo datos, išskyrus taisyklėse nustatytus atvejus, kada trūkumus galima pašalinti per ilgesnį terminą.

        Jeigu pareiškėjas nepašalina trūkumų per nustatytą terminą, paraiška laikoma atšaukta. Apie tai pareiškėjas informuojamas išsiunčiant sprendimą.

        Paraiškos nagrinėjimo tęsimas

        Prašymas dėl paraiškos nagrinėjimo tęsimo pateikiamas VPB laisva forma. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys veiksmo, dėl kurio prašoma tęsti paraiškos nagrinėjimą, atlikimą, ir mokesčio už termino pratęsimą sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.

        Patento paraiškos taisymas

        Pareiškėjas turi teisę taisyti patento paraišką visą jos nagrinėjimo VPB laiką, tačiau ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki patento paraiškos paskelbimo datos. Patento paraiškos taisymai neturi keisti išradimo esmės ir išplėsti išradimo ribų.

        Patento savininkas, norėdamas susiaurinti patento suteikiamą teisinę apsaugą, sumokėjęs nustatytą mokestį turi teisę reikalauti, kad VPB padarytų patento pakeitimus.

        Patento paraiškos atšaukimas. Patento paraiškos atmetimas

        Pareiškėjas turi teisę atšaukti patento paraišką bet kuriuo jos nagrinėjimo VPB metu.

        Pareiškėjas arba jo atstovas, norėdamas atšaukti patento paraišką, raštu paduoda VPB prašymą, nurodydamas patento paraiškos numerį, padavimo datą ir išradimo pavadinimą. Prašymą turi pasirašyti pareiškėjas arba jo atstovas. Atstovas gali atšaukti paraišką tuo atveju, kai tokio veiksmo atlikimo galimybė nurodyta įgaliojime.

        Jeigu ekspertas ekspertizės metu nustato, kad patento paraiška neatitinka įstatymo ar taisyklių nustatytų reikalavimų ir trūkumai nustatytais terminais nebuvo pašalinti, paraiška laikoma atšaukta, ir ekspertas priima sprendimą atmesti paraišką. Apie tai pareiškėjas informuojamas pranešimu.

        Apeliacijos padavimas

        Pareiškėjas ar jo atstovas turi teisę Apeliaciniam skyriui paduoti apeliaciją, jeigu iki patento išdavimo kyla ginčas tarp pareiškėjo ir eksperto dėl patento paraiškos padavimo ir prioriteto datos nustatymo, ekspertizės išvadų ir atsisakymo išduoti patentą.

        Patento paraiškos paskelbimas

        Jei ekspertizės metu nustatoma, kad patento paraiška atitinka įstatymo ir taisyklių reikalavimus, VPB, praėjus 18 mėnesių nuo paraiškos padavimo datos, arba, jei pretenduojama į prioritetą, nuo prioriteto datos, skelbia patento paraišką VPB oficialiame biuletenyje tokią, kokią pateikė pareiškėjas. VPB oficialus biuletenis leidžiamas tik elektroniniu būdu ir skelbiamas 2 kartus per mėnesį – mėnesio 10 ir 25 d.

        Pareiškėjui arba jo atstovui raštu paprašius VPB anksčiau paskelbti patento paraišką, VPB ją skelbia, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jos padavimo datos. Už ankstesnį paraiškos paskelbimą mokamas 34 eurų mokestis.

        Patento paraiška neskelbiama, jeigu per 17 mėnesių nuo jos padavimo ar prioriteto datos ji buvo atšaukta arba laikoma atšaukta.

        Patento išdavimas

        Paskelbus patento paraišką, pareiškėjui arba jo atstovui ekspertas išsiunčia pranešimą, kad per 3 mėnesius nuo patento paraiškos paskelbimo datos turi būti sumokėtas mokestis už patento išdavimą. Pareiškėjui sumokėjus nustatytą mokestį, VPB įrašo išradimą į patentų registrą, paskelbia patento bibliografinius duomenis ir išradimo apibrėžtį VPB oficialiame biuletenyje.

        Paskelbus šiuos duomenis, VPB paskelbia patento aprašymą, apimantį išradimo aprašymą, išradimo apibrėžtį ir brėžinius VPB interneto svetainėje.

        Patento galiojimo terminas ir metų mokestis

        Patentas galioja 20 metų nuo patento paraiškos padavimo datos.

        Patento galiojimo terminas priklauso nuo metų mokesčio mokėjimo. Metų mokestis sumokamas per 2 paskutinius patento galiojimo einamųjų metų mėnesius. Pirmas metų mokestis mokamas už trečiuosius patento galiojimo metus.

        Panaikinti patentai skelbiami VPB oficialiame biuletenyje, nurodant patento numerį ir panaikinimo datą.

        Atnaujinta: 2018 08 13

    • Mokesčiai 3
      • 1.

        Kiek kainuoja patentas? Kokie paraiškos padavimo ir patento išdavimo mokesčiai?

        Mokesčiai, susiję su išradimų patentavimu, skirstomi į procedūrinius (registracinius) ir patento išdavimo ir patento galiojimo palaikymo.

        Mokesčiai nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymu. Mokesčiai mokami į valstybės biudžetą.

        Informacija apie konkrečius mokesčius Lietuvos Respublikoje.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 2.

        Ar patentuojant išradimą taikomos mokesčių lengvatos?

        Fiziniams asmenims, savo vardu paduodantiems patento paraiškas, mokesčio už paraiškos padavimą, dydis mažinamas 50 procentų.

        Metų mokestis už patento, kurio savininkas Patentų įstatymo nustatyta tvarka pateikia pareiškimą, kad sutinka leisti bet kuriam asmeniui naudotis išradimu licenciato teisėmis (vieša licencija), galiojimą sumažinamas 50  procentų.

        Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys nustatytus reikalavimus, gali kreiptis dėl veiksmų, susijusių su išradimo patentavimu užsienyje, išlaidų kompensavimo į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą bei pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 3.

        Iš kur turiu gauti pranešimą apie reikiamus sumokėti mokesčius?

        Oficialius pranešimus apie mokesčius, kuriuos turite sumokėti už išradimo registravimą, jo galiojimą ar kitus mokesčius, turite gauti tiesiogiai iš Valstybinio patentų biuro.

        Už registravimo ir patento galiojimo mokesčių sumokėjimą nustatytais terminais yra atsakingas pats pareiškėjas ar patento savininkas. Valstybinis patentų biuras gali, tačiau neprivalo, priminti apie artėjantį patento galiojimo termino pasibaigimą.

        ĮSPĖJIMAS: Trečiųjų asmenų, kurie neturi įgaliojimo jus atstovauti registruojant išradimą, kvietimai mokėti mokesčius gali būti apgaulingi.

        Atnaujinta: 2018 08 13

    • Išradimų apsauga užsienyje 2
      • 1.

        Kaip apsaugoti savo išradimą užsienyje?

        Patentas galioja tam tikros šalies teritorijoje, kurioje jis išduotas. Siekiant platesnės savo išradimo apsaugos, tikslinga jį apsaugoti taip pat ir kitose šalyse. Taigi išradimas gali būti patentuojamas arba atskirai kiekvienoje šalyje, arba vienu metu keliose šalyse, naudojantis tarptautinių susitarimų teikiama galimybe.

        Trys pagrindiniai tarptautiniai susitarimai dėl patentavimo užsienyje yra Patentinės kooperacijos sutartis (PCT), Europos patentų konvencija (EPK) ir Eurazijos patentų konvencija.

        Patentinės kooperacijos sutartis (PCT)

        Paduodamas vieną tarptautinę paraišką, atitinkančią PCT formaliuosius reikalavimus, pareiškėjas gali tuo pačiu metu siekti išradimo apsaugos beveik visame pasaulyje.

        Tarptautinė paraiška, sumokėjus nustatytą mokestį, pagal PCT taisyklių reikalavimus paduodama Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Tarptautiniam biurui tiesiogiai, paštu (adresu: 34, chemin des Colombettes, P.O. Box 18, CH-1211 Geneva 20, Switzerland / Šveicarija) arba elektroniniu būdu (http://www.wipo.int/pct-safe/en/index.html) arba per PCT sutarties šalies centrinę pramoninės nuosavybės apsaugos tarnybą, Lietuvoje – VPB (Kalvarijų g. 3, Vilnius) (tiesiogiai arba paštu).

        Paraiškos nagrinėjimas susideda iš tarptautinio ir nacionalinio lygių. Tarptautinis lygis apima paiešką, po kurios pateikiama rašytinė nuomonė dėl išradimo patentabilumo; paraiškos skelbimą, pareiškėjui pageidaujant – preliminarią ekspertizę, po kurios pareiškėjas turi apsispręsti dėl perėjimo į nacionalinį lygį kiekvienoje valstybėje, kurioje siekia apsaugos. Pareiškėjo pasirinktose valstybėse užbaigiama išradimo ekspertizė ir išduodamas nacionalinis patentas, kuris galioja pagal tos valstybės patentų įstatymus.

        PCT taisykles, mokesčius, prašymų formas galima rasti PINO svetainėje.

        Europos patentų konvencija (EPK)

        Europos patentų konvenciją yra pasirašiusios 38 Europos šalys.

        Paduodamas vieną paraišką, atitinkančią EPK reikalavimus, pareiškėjas gali tuo pačiu metu siekti išradimo apsaugos 38 Europos šalyse. Patento paraiškos pagal EPK skirtumas nuo tarptautinės paraiškos pagal PCT tas, kad sprendimą išduoti Europos patentą ar atmesti paraišką priima Europos patentų tarnyba ir išduodamas vienas Europos patentas. EPT išduotas patentas galioja visose nurodytose šalyse, jei patento savininkas per nustatytą laiką po patento išdavimo pateikia nurodytų šalių patentų tarnyboms reikiamus vertimus ir sumoka valstybinius mokesčius.

        Europos patento paraiška gali būti paduota Europos patentų tarnybai (biurai yra Miunchene, Hagoje, Berlyne) tiesiogiai arba paštu (adresu: Bob-van-Benthem-Platz 1, 80469 München, Germany / Vokietija), arba elektroniniu būdu. Paraišką galima paduoti per EPK sutarties šalies centrinę pramoninės nuosavybės apsaugos tarnybą, Lietuvoje – VPB (Kalvarijų g. 3, Vilnius) (tiesiogiai arba paštu).

        Europos patento išdavimo taisykles, mokesčius, prašymo formas galima rasti EPO svetainėje.

        Eurazijos patentų konvencija

        Eurazijos patentų konvenciją yra pasirašiusios Nepriklausomų valstybių sandraugos šalys: Rusijos Federacija, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikijos Respublikos ir Turkmėnistanas.

        Eurazijos patentas yra vieningas patentas, galiojantis visose Eurazijos patentų konvencijos valstybėse narėse.

        Eurazijos patento gavimo procedūra apima vienos paraiškos padavimą rusų kalba, formalią dokumentų ekspertizę, išradimo naujumo paiešką, patentabilumo arba esminę ekspertizę ir patento išdavimą.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 2.

        Ar patentuojant išradimą užsienyje galiu gauti patentavimo išlaidų kompensaciją?

        Dėl užsienyje patentuojamų išradimų patentavimo išlaidų kompensavimo galima kreiptis į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą.

        Atnaujinta: 2018 08 13

  • Dizainai 31
    • Bendri klausimai 19
      • 1.

        Kas yra dizainas?

        Viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų, kurios nėra susijusios su funkcinėmis produkto savybėmis.

        Atnaujinta: 2018 06 12

      • 2.

        Kas yra dizaineris?

        Kiekvienas dizainas yra sukuriamas fizinio asmens. Dizainą sukūręs asmuo (autorius) vadinamas dizaineriu ir turi asmenines neturtines ir turtines teises į savo sukurtą dizainą.

        Atnaujinta: 2018 06 12

      • 3.

        Kas yra sudėtinis gaminys?

        Sudėtinis gaminys – gaminys, susidedantis iš sudedamųjų dalių, kurias galima pakeisti tą gaminį išardant ir vėl jį surenkant (daiktų rinkiniai, kompozicijos) (Dizaino įstatymas 2 str. 3 d.).

        Paduodamas sudėtinę paraišką, pareiškėjas gali joje nurodyti daugiau negu vieną, bet ne daugiau kaip 100 to paties gaminio dizaino pavyzdžių. Gaminys, išskyrus ornamentiką, kurio dizaino pavyzdžius prašoma įregistruoti paraiškoje, turi priklausyti vienai Lokarno klasifikacijos klasei.

        Atnaujinta: 2018 06 12

      • 4.

        Kuo dizainas skiriasi nuo prekių ženklo?

        Skiriasi dizaino ir prekių ženklo naudojimo paskirtis, pagrindinė funkcija.

        Dizainas – tai viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – trimačių (kontūrų, formos) ar dvimačių (linijų, spalvų, tekstūros ir (arba) medžiagos). Šie požymiai sukuria individualias savybes turinčio gaminio vaizdą.

        Prekių ženklas yra žymuo, naudojamas prekėms ar paslaugoms žymėti ir vieno asmens prekėms ar paslaugoms nuo kito asmens prekių ar paslaugų atskirti. Pagal prekių ženklą vartotojas gali nustatyti  prekės ar paslaugos kilmę, tai yra prekių gamintoją  arba paslaugų tiekėją. Be skiriamosios ir kilmės funkcijų prekių ženklas taip pat atlieka kokybės, reklamos, estetinę ir kitas funkcijas.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 5.

        Kuo dizainas skiriasi nuo išradimo?

        Išradimas yra techninis problemos sprendimo būdas, susijęs su nauju paties gaminio techniniu sprendimu (naujas gaminys, jo funkcija, veikimas arba konstrukcija). Patentuojamos gali būti naujos, pramonėje pritaikomos, išradimo lygio funkcijos, kurios aprašytos taip, kad specialistas galėtų atkurti išradimo sukūrimo procesą.

        Dizainas yra susijęs tik su gaminio ar jo sudėtinių dalių išorine išvaizda (linijos, kontūrai, spalvos, formos, tekstūra ir (arba) medžiagos, ornamentika). Dizainu apsaugomas tik naujas, individualias savybes turintis išorinis gaminio vaizdas. Dizainu negali būti apsaugoma gaminio funkcija.

        Kai gaminys yra susijęs su naujomis funkcijomis ir nauja išvaizda, jam gali būti taikoma abiejų teisių (patentų ir dizaino) apsauga, tačiau labai svarbu laiku paduoti paraiškas, kad nebūtų pažeistas naujumo reikalavimas.

        Atnaujinta: 2018 06 12

      • 6.

        Kodėl reikia užregistruoti dizainą?

        Teisė į sukurtą dizainą yra nuosavybė, saugoma pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Dizaino registravimas nėra privaloma procedūra.

        Kasdieniniame gyvenime vartotojai rinkoje susiduria su gaminiais, kurių išorinis vaizdas (dizainas) didžiąja dalimi lemia jų sprendimą įsigyti arba ne vieną ar kitą prekę. Sukūrus gaminio dizainą jo kūrėjas ar teisių perėmėjas turi pats nuspręsti, koks jo gaminio dizainui labiausiai tiktų teisinės apsaugos režimas – ar jį saugoti tik kaip meno kūrinį autorių teisės normomis, kurios nereikalauja registracijos, tačiau iš esmės apsaugo tik nuo gaminio dizaino kopijavimo; ar registruoti kaip prekių ženklą, kuris turi atitikti prekių ženklui keliamus reikalavimus; ar naudotis konkurencijos teisės numatoma apsauga, kuri apsaugo tik nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų; ar registruoti dizainą kaip atskirą intelektinės nuosavybės teisių objektą ir taip užsitikrinti lengvai įrodomas ir ginamas pirmumo teises į sukurtą dizainą.

        Įregistruotas dizainas suteikia jo savininkui išimtines teises naudoti dizainą pačiam bei leisti arba drausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti dizainą. Naudojimu laikomas kito asmens gaminio ar jo dalių, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams, kai toks dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, kuris yra skirtingas nuo įregistruoto dizaino. Kaip ir dauguma pramoninės nuosavybės objektų dizainas yra saugomas tos valstybės teritorijoje, kurioje dizaino savininkas jį registruoja, be to, jo apsaugai yra keliamas pasaulinio naujumo reikalavimas. Todėl, nusprendus siekti dizaino apsaugos jį įregistruojant, būtina apgalvoti, kokių valstybių teritorijose bus vystomas verslas ir tose valstybėse siekti dizaino apsaugos.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 7.

        Ar gali būti saugomas neregistruotas dizainas?

        Taip, 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 11 straipsnis numato, kad neregistruotas dizainas saugomas kaip Bendrijos dizainas trejus metus nuo tos datos, kai tas dizainas pirmą kartą tapo prieinamas Bendrijos visuomenei.

        Atnaujinta: 2018 06 12

      • 8.

        Kas yra Bendrijos dizainas?

        Bendrijos dizainas yra dizainas, kuris yra įregistruotas paduodant vieną paraišką Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai  ir vieningai saugomas nuo kopijavimo visoje Europos Sąjungoje, tai yra visose 28 ES valstybėse narėse.

        Bendrijos dizaino registravimo ir apsaugos tvarką nustato 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizainų.

         

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 9.

        Kas turi teisę paduoti dizaino paraišką ir gauti dizaino registracijos liudijimą?

        Paraišką gali paduoti fizinis ar juridinis asmuo, norintis savo vardu įregistruoti dizainą ir įgyti dizaino savininko teises Lietuvos Respublikoje (dizaineris, dizainerio teisės registruoti dizainą perėmėjas ar šios teisės paveldėtojas, darbdavys ar užsakovas, jeigu dizainas yra tarnybinis).

        Dizaino paraišką paduoti turi teisę keletas fizinių ar juridinių asmenų arba fiziniai ir juridiniai asmenys kartu, kurie, įregistravus dizainą, pripažįstami dizaino bendraturčiais.

        Užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės privalo paraiškas paduoti ir visus veiksmus Valstybiniame patentų biure vykdyti per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

        Atnaujinta: 2018 06 12

      • 10.

        Kas yra patentinis patikėtinis? Ar privalu naudotis jo paslaugomis?

        Patentinis patikėtinis – yra fizinis asmuo, teikiantis atstovavimo Valstybiniame patentų biure, konsultavimo, paieškų ir kitas paslaugas, susijusias su pramoninės nuosavybės objektų registravimu, teisių apsauga, gynimu. Patentiniai patikėtiniai yra privatūs asmenys, teikiantis paslaugas klientams atstovavimo, pavedimo sutarčių, įgaliojimo pagrindais. Tam, kad asmuo taptų patentiniu patikėtiniu, jis turi atitikti nustatytus reikalavimus, išlaikyti patentinio patikėtinio egzaminą ir būti įrašytas į Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių sąrašą, kurį galima rasti Valstybinio patentų biuro tinklalapyje.

        Patentinių patikėtinių paslaugomis naudotis neprivaloma, išskyrus atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į Valstybinį patentų biurą, yra užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės.

        Atnaujinta: 2018 06 12

      • 11.

        Nuo kada atsiranda teisė į dizainą?

        Teisė į dizainą atsiranda nuo dizaino sukūrimo momento. Tačiau ši teisė turi būti realizuota, tai yra sukūrus dizainą ir norint gauti dizaino registracijos liudijimą turi būti paduota paraiška, nuo kurios padavimo ar prioriteto datos skaičiuojami atitinkami teisinės apsaugos terminai.

        Padavus dizaino paraišką dizainas neskelbiamas 6 mėnesius (gali būti atidėtas paskelbimas iki 30 mėn. pareiškėjo prašymu), taip suteikiant galimybę būsimam dizaino savininkui pasiruošti dizainu saugomą gaminį išleisti į rinką.

        Nuo dizaino paraiškos padavimo datos atsiranda pirmumo teisė į dizainą ir suteikiama laikina apsauga iki dizaino liudijimo išdavimo. Išdavus dizaino registracijos liudijimą jo savininkas gali įgyvendinti ir ginti savo teises į dizainą visą jo galiojimo laikotarpį (ilgiausiai 25 metus).

        Atnaujinta: 2018 06 12

      • 12.

        Kas yra prioritetas?

        Prioritetas – tai laikotarpis, per kurį galima prašyti dizaino apsaugos nuo pirmosios dizaino paraiškos padavimo, remiantis pirmosios dizaino paraiškos kitose valstybėse padavimo ar tarptautinės parodos, kurioje pirmą kartą buvo pademonstruotas registruojamo dizaino gaminys, data.

        Dizaino prioritetas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.

        Per prioriteto terminą (6 mėnesius), padavus paraišką, nėra pakenkiama dizaino naujumui, o, kilus ginčui, teisės į dizainą atsiradimo data nustatoma pagal prioriteto datą.

        Atnaujinta: 2018 06 12

      • 13.

        Kaip sužinoti, ar mano dizainas yra naujas?

        Valstybinis patentų biuras neatlieka ekspertizės dėl dizaino naujumo, todėl prieš pradedant sukurto dizaino registravimo procedūrą rekomenduotina atlikti paiešką, kad pareikšto registruoti dizaino registracija vėliau nebūtų nuginčyta arba kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės. Paiešką galima atlikti viešai ir nemokamai prieinamose Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinių dizainų duomenų bazėse.

        Paiešką dėl Lietuvos Respublikoje registruotų dizainų galima  atlikti Lietuvos Respublikos dizaino duomenų bazėje. Paiešką galima atlikti pagal dizaino pavadinimą, paraiškos numerį, registracijos numerį, savininko pavadinimą, tarptautinės dizaino klasifikacijos indeksus.

        Be to, nemokamai galima naudotis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) internetinėmis duomenų bazėmis „Designview“, kuri apima Europos Sąjungos dizainus, tarptautinius dizainus, registruojamus Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO), ES valstybių narių ir kelių kitų šalių nacionalinius dizainus bei „eSearch“, kurioje galima paieška pagal dizainą sudarančių elementų vaizdą.

        Tarptautinės registracijos dizaino paiešką galima nemokamai atlikti Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos Hagos sistemos duomenų bazėje.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 14.

        Kokios yra dizaino savininko teisės?

        Įregistruoto dizaino savininkas turi išimtines teises leisti arba drausti kitiems asmenims naudoti įregistruotą dizainą. Draudimas kitiems asmenims naudoti dizainą apima ir draudimą gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurių dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, kuris yra skirtingas nuo įregistruoto dizaino.

        Dizaino savininkas turi teisę drausti jo teises pažeidžiančių prekių importą ar eksportą. Prašymai taikyti muitinės priežiūros priemones pateikiami Muitinės departamentui. Tam tikrais atvejais muitinės priežiūros priemones muitinė gali taikyti ir savo iniciatyva (ex officio), nesant atitinkamo dizaino savininko prašymo.

        Savininko teisės pasibaigia, kai gaminiai, kurių dizainas yra saugomas, išleidžiami į ES rinką paties dizaino savininko ar su jo sutikimu, išskyrus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių nesutikti su tolesniu prekių komercializavimu (pvz., išleidus prekes į rinką pasikeitė ar pablogėjo jų kokybė).

        Dizaino savininkas negali drausti kitiems asmenims naudoti dizaino, jei dizainas naudojamas savo poreikiams tenkinti, nekomerciniais, eksperimentiniais ar mokymo tikslais. Taip pat negali drausti naudoti dizainą asmenims, kurie sąžiningais ketinimais naudojo arba buvo visiškai pasirengę naudoti dizainą, nenukopijuotą ir sukurtą nepriklausomai nuo kito asmens įregistruoto dizaino, iki šio dizaino paraiškos padavimo ar prioriteto datos.

        Teisės į dizainą gali būti perduodamos, licencijuojamos, įkeičiamos ar areštuojamos.

        Už dizaino savininko teisių pažeidimą yra numatyta civilinė, baudžiamoji ir administracinė atsakomybė.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 15.

        Kiek laiko galioja dizaino registracija?

        Dizaino registracija galioja 5 metus nuo paraiškos padavimo datos. Dizaino registracijos galiojimo terminas gali būti atnaujinamas papildomiems 5 metų laikotarpiams, tačiau negali viršyti 25 metų.

        Atnaujinta: 2018 06 12

      • 16.

        Ką reiškia dizaino paskelbimo atidėjimas?

        Dizaino paskelbimas gali būti atidėtas iki 30 mėnesių, todėl jūsų gaminys gali išlikti konfidencialus tol, kol būsite pasirengę apie jį paskelbti. Prašymas atidėti paskelbimą turi būti pateikiamas paraiškos formoje; vėliau tokie prašymai nepriimami.

        Atnaujinta: 2018 06 12

      • 17.

        Ką reiškia dizaino paskelbimo atidėjimas?

        Dizaino paskelbimas gali būti atidėtas iki 30 mėnesių, todėl jūsų gaminys gali išlikti konfidencialus tol, kol būsite pasirengę apie jį paskelbti. Prašymas atidėti paskelbimą turi būti pateikiamas paraiškos formoje; vėliau tokie prašymai nepriimami.

        Atnaujinta: 2018 06 12

      • 18.

        Ar būtina registruoti dizaino licencinę sutartį ar franšizės sutartį Valstybiniame patentų biure?

        Licencinė sutartis gali, tačiau neprivalo būti įregistruota Valstybinio patentų biuro tvarkomame Dizaino registre.

        Jeigu franšizės sutarties dalykas yra dizainas, franšizės sutarties sudarymo faktas taip pat turi būti įregistruotas Valstybiniame patentų biure (Civilinio kodekso 6.767 straipsnio 3 dalis).

        Atnaujinta: 2018 06 12

      • 19.

        Ar norint dizaine panaudoti Lietuvos vardą, kitus Lietuvos heraldikos simbolius (herbą, vėliavą, Gediminaičių stulpus ir pan.) būtina gauti kokį nors leidimą? Ar reikalingi leidimai ir norint registruoti dizainą su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų simbolika?

        Taip, norint įregistruoti dizainą, kuriame yra naudojami oficialūs Lietuvos valstybės simboliai turi būti gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro leidimą.

        Pareiškėjas, pageidaujantis įregistruoti dizainą su Lietuvos valstybės simbolika, per Lietuvos Respublikos valstybinį patentų biurą pateikia teisingumo ministrui adresuotą prašymą.

        Leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį (trumpąjį) valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus ar juos mėgdžiojantį žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose ir dizaine suteikimo komisija (toliau – Komisija) svarsto teisingumo ministrui adresuotą prašymą ir teikia motyvuotą siūlymą.

        Teisingumo ministras, įvertinęs Komisijos siūlymą, priima sprendimą: suteikti leidimą vartoti Lietuvos valstybės simboliką dizaine arba atsisakyti suteikti leidimą vartoti Lietuvos valstybės simboliką.

        Jeigu norima įregistruoti dizainą, kuriame naudojama kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų (pvz., Europos Sąjungos vėliavos mėlyna spalva su ratu išdėstytomis žvaigždutėmis) oficialūs, heraldiniai simboliai, būtina gauti tos valstybės ar tarptautinės organizacijos kompetentingos institucijos leidimą.

        Pažymėtina, kad bet koks oficialių Lietuvos valstybės (Lietuvos vardo, vėliavos, Vyčio, Gedimino stulpų ir kt.) ar kitų valstybių, tarptautinių organizacijų simbolių naudojimas bet ir neregistruojant dizaino, turi būti pagarbus ir nežeminti Lietuvos valstybės.

        Atnaujinta: 2018 06 12

    • Procedūros 4
      • 1.

        Per kiek laiko įregistruojamas dizainas?

        Vidutiniškai dizainas įregistruojamas ir liudijimas išduodamas praėjus 9 mėnesiams nuo paraiškos padavimo dienos. Dizaino registracijos liudijimo išdavimo terminas priklauso nuo pareiškėjo, suinteresuotų asmenų veiksmų ir įstatyme nustatytų terminų laikymosi.

        Padavus dizaino paraišką dizainas neskelbiamas 6 mėnesius, taip suteikiant galimybę būsimam dizaino savininkui pasiruošti registruojamo dizaino gaminį išleisti į rinką. Tačiau dizaino paskelbimas gali būti atidėtas iki 30 mėnesių pareiškėjo prašymu.

        Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje paskelbus apie dizaino registraciją suinteresuoti asmenys gali paduoti protestą per 3 mėnesius nuo paskelbimo dienos. Protesto padavimas sustabdo dizaino registracijos liudijimo išdavimą iki protesto išnagrinėjimo.

        Nuo dizaino paraiškos padavimo datos atsiranda pirmumo teisė į dizainą ir suteikiama laikina apsauga iki dizaino liudijimo išdavimo.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 2.

        Kaip paduoti dizaino paraišką ir gauti dizaino registracijos liudijimą?

        Norėdami įregistruoti dizainą Lietuvoje, Valstybiniam patentų biurui (VPB) turite pateikti paraišką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos dizaino įstatymą ir Dizaino registravimo taisykles.

        Paraišką VPB galima paduoti šiais būdais:

        • internetu paduodant elektroninę paraišką;
        • siunčiant užpildytą paraiškos formą įprastu paštu adresu: Valstybinis patentų biuras, Kalvarijų g. 3, 09310 Vilnius;
        • pateikiant paraišką asmeniškai VPB Paraiškų priėmimo ir dokumentų valdymo skyriaus 401 kabinete darbo valandomis (pirmadienį ir trečiadienį nuo 8 iki 17 val., antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 18 val., penktadienį nuo 8 iki 15.45 val. Pietų pertrauka – nuo 12 iki 12.45 val. Nustatytos švenčių dienos – nedarbo dienos. Švenčių dienų išvakarėse darbo laikas trumpinamas 1 valanda).

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 3.

        Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti dizaino registracijos liudijimą?

        Paraišką dizainui registruoti sudaro:

        1. prašymas įregistruoti dizainą ir išduoti dizaino registracijos liudijimą, pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo (DP-1 forma);
        2. dizaino fotografijos ar grafiniai vaizdai (dizaino vaizdas);
        3. dizaino aprašymas;
        4. pareiškėjo įgaliojimas asmeniui (jeigu paraišką paduoda įgaliotas asmuo);
        5. pareiškimas dėl dizainerio autorystės (DP-10 forma);
        6. dokumentas, patvirtinantis dizainerio teisių perdavimą (jeigu reikia) (DP-11 forma);
        7. prioritetą patvirtinantis dokumentas pagal Dizaino įstatymo 11 straipsnio 3 dalį (jeigu reikia)
        8. kompetentingų institucijų išduotas leidimas arba sutikimas pagal Dizaino įstatymo 9 straipsnio 3 ar 4 punktą (jeigu reikia);
        9. teisių savininko išduotas sutikimas pagal Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punktą (jeigu reikia);
        10. prašymas dėl dizaino ankstesnio paskelbimo (jeigu reikia), pažymimas atitinkamas langelis DP-1 formoje;
        11. prašymas atidėti dizaino paskelbimą (jeigu reikia), pažymimas atitinkamas langelis DP-1 formoje;

        Dizaino paraiškai suteikiama padavimo data, kai Valstybinis patentų biuras gavo:

        • pareiškėjo pasirašytą prašymą įregistruoti dizainą ir išduoti dizaino registracijos liudijimą, kuriame yra pateikti bent šie duomenys:

                        - pareiškėją ir jo atstovą identifikuojantys duomenys;

                        - gaminio pavadinimas;

                        - Lokarno klasifikacijos klasė ir poklasis;

        • dizaino fotografijas ar grafinius vaizdus.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 4.

        Kokia yra dizaino paraiškos nagrinėjimo procedūra Valstybiniame patentų biure?

        Dizaino paraiškos nagrinėjimo procedūra susideda iš šių etapų:

        Paraiškos dokumentų formali ekspertizė. Paraiškos padavimo data

        Paraiškai, gautai tiesiogiai arba paštu, arba teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka elektroniniu būdu, VPB suteikia paraiškos gavimo datą ir numerį. Pareiškėjui arba jo atstovui išduodamas pranešimas apie dokumentų gavimą.

        Jeigu paraiška gaunama paštu, paraiškos gavimo data laikoma paraiškos gavimo VPB data.

        Paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai VPB gavo:

        1. prašymą įregistruoti dizainą ir išduoti dizaino registracijos liudijimą, kuriame yra pateikti bent šie duomenys:

        • pareiškėją ir jo atstovą identifikuojantys duomenys;
        • gaminio pavadinimas;
        • Lokarno klasifikacijos klasė ir poklasis;

        2. dizaino fotografijas ar grafinius vaizdus.

        Paraiškos ekspertizė

        VPB Prekių ženklų ir dizaino skyriuje atliekama paraiškos ekspertizė, kurios metu nustatoma, ar paraiška atitinka Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo ir Dizaino registracijos taisyklių nustatytus reikalavimus. Atliekant paraiškos ekspertizę tikrinamas paraiškos komplektiškumas ir dokumentų ar duomenų atitikimas nustatytiems reikalavimams.

        Nustatęs, kad pateikti ne visi Taisyklių 70.1–70.8 punktuose nurodyti dokumentai (jeigu jie reikalingi), trūksta duomenų arba pateikti dokumentai ar duomenys neatitinka Įstatymo ir Taisyklių reikalavimų, ekspertas išsiunčia pareiškėjui arba jo atstovui pranešimą, kuriame nurodo, kokių dokumentų ir (ar) duomenų paraiškoje trūksta. Pranešime nurodomas 3 mėnesių terminas, per kurį paraiška turi būti papildyta ar pataisyta.

        Jeigu per nurodytus terminus paraiška nepataisoma arba nurodyti dokumentai ar duomenys nepateikiami, ekspertas priima sprendimą dokumentą arba paraišką pripažinti nepaduotais. Sprendimas, nurodant jo priėmimo motyvus, išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui.

        Dizaino ekspertizė

        Dizaino ekspertizės metu ekspertas nustato, ar pareikštas registruoti dizainas atitinka Dizaino įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t.y.:

        • ar gaminio vaizdas gali būti laikomas dizainu pagal Dizaino įstatymo 2 straipsnio 1 dalį;
        • ar dizainas, jo naudojimas ar viešas paskelbimas neprieštarauja viešajai tvarkai arba geros moralės principams;
        • ar yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka leidimas naudoti valstybės heraldikos objektus, garantinius ir prabos ženklus, taip pat pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus dizainui, kai jie panaudojami dizainui;
        • ar yra gautas kompetentingų valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijų sutikimas pagal Paryžiaus konvencijos 6(ter) straipsnį, kai dizainui panaudoti kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų herbai, vėliavos ar kiti oficialūs simboliai.

        Tačiau ekspertas neatlieka dizaino ekspertizės pagal Dizaino įstatymo 10 straipsnį, t.y.:

        • ar gaminio vaizdas atitinka šio dizaino įstatymo 4–8 straipsnio reikalavimus;
        • ar dizainas registruojamas asmens, neturinčio teisių į šį dizainą, vardu;
        • ar dizainas tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam dizainui, kuris buvo paskelbtas visuomenei po paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – po prioriteto datos;
        • ar dizaino sudedamoji dalis yra įregistruotas ar pareikštas registruoti ankstesnis dizainas;
        • ar dizainui panaudotas kitam asmeniui priklausantis prekių ženklas, juridinio asmens pavadinimas, ir nėra gautas to asmens sutikimas;
        • ar dizainui panaudotas autorių teisių saugomas kūrinys, ir autorius ar jo teisių perėmėjas nėra davęs sutikimo;
        • ar gaminio vaizdo savybes lemia tik jo techninė funkcija;
        • ar gaminio vaizdo savybes lemia tik tai, kad gaminys turi būti atkurtas būtinai tikslios formos ir tikslių matmenų tik dėl to, kad gaminys, kuriam dizainas pritaikytas ar panaudotas, galėtų būti mechaniškai sujungtas su kitu gaminiu arba prie jo, aplink jį ar į jį įdėtas taip, kad taip gautas gaminys galėtų atlikti savo funkciją.

        Atlikdamas dizaino ekspertizę ir nustatęs, kad reikalinga papildoma informacija, ekspertas išsiunčia pareiškėjui pranešimą, kuriame nurodo, kokią papildomą informaciją turėtų pateikti pareiškėjas ir 3 mėnesių terminą, per kurį ši informacija turi būti pateikta.

        Jeigu pareikštas dizainas neatitinka Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ekspertas priima sprendimą dizaino neregistruoti visiems arba daliai dizaino pavyzdžių. Eksperto sprendimas, kuriame nurodyti atsisakymo įregistruoti dizainą pagrindai ir motyvai, išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui.

        Pakartotinė ekspertizė

        Pareiškėjas ar jo atstovas turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo neregistruoti dizaino arba dizaino neregistruoti daliai dizaino pavyzdžių išsiuntimo dienos raštu pateikti VPB motyvuotą prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę. Prašyme turi būti nurodyti argumentai, kodėl nesutinkama su eksperto sprendimu, ir pridedami įrodymai, kurie pagrindžia pareiškėjo argumentus.

        Terminas paduoti prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę gali būti pratęstas pareiškėjui ar jo atstovui pateikus rašytinį prašymą VPB ir duomenis apie sumokėtą mokestį už termino pratęsimą (23 eurus). Rašytinis prašymas pratęsti terminą turi būti paduotas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo termino pasibaigimo dienos.

        Jeigu per 2 mėnesius nuo pirmojo 3 mėnesių termino pabaigos VPB negauna prašymo dėl pakartotinės ekspertizės, sprendimas neregistruoti dizaino įsigalioja.

        Apeliacijos padavimas

        Pareiškėjas ar jo atstovas, nesutinkantis su pakartotinės ekspertizės metu eksperto priimtu sprendimu, turi teisę per 3 mėnesius nuo šio sprendimo išsiuntimo dienos paduoti apeliaciją VPB Apeliaciniam skyriui Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka.

        Už apeliacijos padavimą turi būti sumokėtas 34 eurų mokestis.

        Dizaino įregistravimas

        Nustatęs, kad pareikštas dizainas atitinka Dizaino įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, ekspertas priima sprendimą dizainą įregistruoti.

        Jeigu buvo priimtas sprendimas neregistruoti dizaino daliai dizaino pavyzdžių ir jeigu pareiškėjas per Taisyklėse nustatytus terminus neprašo atlikti pakartotinės ekspertizės arba nepaduoda apeliacijos, ekspertas priima sprendimą įregistruoti dizainą daliai dizaino pavyzdžių.

        Eksperto sprendimas, kuriame nurodomos mokesčio už dizaino registravimą, paskelbimą ir registracijos liudijimo išdavimą sumokėjimo sąlygos, išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui.

        Pareiškėjas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo eksperto sprendimo išsiuntimo datos turi sumokėti 69 eurų mokestį už dizaino registravimą, paskelbimą ir registracijos liudijimo išdavimą bei pateikti duomenis VPB apie mokesčio sumokėjimą.

        Dizainas įregistruojamas ir paskelbiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo paraiškos padavimo datos.

        Pareiškėjo ar jo atstovo prašymu dizainas gali būti įrašytas į Dizaino registrą ir paskelbtas VPB oficialiame biuletenyje dar nepraėjus šiam terminui, taip pat jo paskelbimas gali būti atidėtas iki 30 mėnesių nuo paraiškos padavimo arba, jeigu prašoma suteikti prioriteto datą, nuo prioriteto datos.

        Duomenys apie dizaino įregistravimą skelbiami VPB interneto svetainėje elektroniniame VPB oficialiame biuletenyje.

        Jeigu dizaineris pateikė prašymą raštu, kad jo pavardė nebūtų skelbiama, VPB oficialiame biuletenyje ir kituose viešai prieinamuose šaltiniuose dizainerio duomenys neskelbiami.

        Paraiškos atšaukimas

        Jeigu pareiškėjas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo sprendimo įregistruoti dizainą išsiuntimo dienos nesumoka nustatyto mokesčio už dizaino registravimą, paskelbimą ir registracijos liudijimo išdavimą, paraiška laikoma atšaukta.

        Terminas sumokėti mokestį dizaino registravimą gali būti pratęstas pareiškėjui ar jo atstovui pateikus rašytinį prašymą VPB ir duomenis apie sumokėtą mokestį už termino pratęsimą (23 eurus).

        Jeigu per 2 mėnesius nuo pirmojo 3 mėnesių termino pabaigos VPB negauna informacijos apie mokesčių sumokėjimą, sprendimą apie paraiškos atšaukimą įrašo į Dizaino registro duomenų bazę.

        Pareiškėjas ar jo atstovas savo iniciatyva padavęs prašymą turi teisę bet kuriuo paraiškos ar dizaino ekspertizės metu iki dizaino įregistravimo atšaukti savo paraišką arba sumažinti paraiškoje nurodytų dizaino pavyzdžių skaičių.

        Dizaino užprotestavimas

        Suinteresuoti asmenys per 3 mėnesius nuo įregistruoto dizaino paskelbimo VPB oficialiame biuletenyje dienos gali užprotestuoti dizaino registraciją, raštu paduodami Apeliaciniam skyriui motyvuotą protestą.

        Už protesto padavimą turi būti sumokėtas 92 eurų mokestis.

        Protestų nagrinėjimo tvarką nustato Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo taisyklės.

        Apeliaciniam skyriui priėmus sprendimą pripažinti negaliojančia visų arba dalies dizaino pavyzdžių dizaino registraciją, tai įrašoma į Dizaino registrą ir paskelbiama VPB oficialiame biuletenyje.

        Dizaino liudijimo išdavimas

        VPB įregistruoto dizaino savininkui ar jo atstovui išduoda dizaino registracijos liudijimą, jeigu Dizaino įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareikštas protestas arba jeigu protestas buvo atmestas ar patenkintas iš dalies.

        Atnaujinta: 2018 06 13

    • Mokesčiai 7
      • 1.

        Kiek kainuoja dizaino registracija Lietuvoje?

        Mokesčiai nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymu. Mokesčiai mokami į valstybės biudžetą.

        Mokėtini mokesčiai priklauso nuo dviejų veiksnių:

        • ar paraiškoje yra vienas, ar daugiau dizainų;
        • ar dizainų paskelbimas atidedamas, ar ne.

        Informacija apie konkrečius mokesčius Lietuvos Respublikoje.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 2.

        Kiek kainuoja Bendrijos dizaino registracija?

        Mokesčiai už Bendrijos dizaino registraciją nustatyti 2002 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamente Nr.2246/2002 dėl mokesčių, mokamų už Bendrijos dizainų registravimą Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir dizainui) ir  mokami ESINT.

        Mokėtini mokesčiai priklauso nuo dviejų veiksnių:

        • ar paraiškoje yra vienas, ar daugiau dizainų;
        • ar dizainų paskelbimas atidedamas, ar ne.

        Bendrijos dizaino paraiškoms taikomi trijų rūšių mokesčiai: registracijos, paskelbimo ir atidėjimo.

        Registracijos mokestis 230 eurų
        • mokestis už kiekvieną dizainą nuo antrojo iki dešimtojo
        115 eurų
        • mokestis už kiekvieną dizainą nuo vienuoliktojo
        50 eurų
        Paskelbimo mokestis 120 eurų
        • mokestis už kiekvieną dizainą nuo antrojo iki dešimtojo
        60 eurų
        • mokestis už kiekvieną dizainą nuo vienuoliktojo
        30 eurų
        Paskelbimo atidėjimo mokestis 40 eurų
        • mokestis už kiekvieną dizainą nuo antrojo iki dešimtojo
        20 eurų
        • mokestis už kiekvieną dizainą nuo vienuoliktojo
        10 eurų

        Išsamus mokesčių sąrašas.

        Atnaujinta: 2018 06 14

      • 3.

        Kiek kainuoja tarptautinio dizaino registracija?

        Už tarptautinės dizaino paraiškos padavimą ir kitus veiksmus turi būti sumokėti  Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) nustatyti mokesčiai.

        Mokėtini mokesčiai priklauso nuo dviejų veiksnių:

        • ar paraiškoje yra vienas, ar daugiau dizainų;
        • ar dizainų paskelbimas atidedamas, ar ne.
        1. Pagrindinis mokestis  Šveicarijos frankai
        1.1. už vieną dizaino pavyzdį 397
        1.2. už kiekvieną papildomą dizaino pavyzdį, esantį tarptautinėje paraiškoje 19
        2. Paskelbimo mokestis  
        2.1. už kiekvieną skelbiamą vaizdą 17
        2.2. už kiekvieną papildomą lapą, kai dizaino vaizdai pateikti ant popieriaus 150
        3. Mokestis už aprašymo, viršijančio 100 žodžių, kiekvieną papildomą žodį 2
        4. Šalių nurodymo mokestis  
        4.1. kai taikomas 1-asis lygis  
        4.1.1.už vieną dizaino pavyzdį 42
        4.1.2. už kiekvieną papildomą dizaino pavyzdį, esantį tarptautinėje paraiškoje 2
        4.2. kai taikomas 2-asis lygis  
        4.2.1. už vieną dizaino pavyzdį 60
        4.2.2. už kiekvieną papildomą dizaino pavyzdį, esantį tarptautinėje paraiškoje 20
        4.3. kai taikomas 3-asis lygis  
        4.3.1. už vieną dizaino pavyzdį 90
        4.3.2. už kiekvieną papildomą dizaino pavyzdį, esantį tarptautinėje paraiškoje 50

        Visus mokesčius, mokamus už tarptautinę dizaino paraišką, jų dydžius ir mokėjimo tvarką, taip pat mokesčių skaičiuoklę galima rasti Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos svetainėje.

        Atnaujinta: 2018 06 13

      • 4.

        Kada privaloma sumokėti mokestį už dizaino paraišką?

        Paraiškos padavimo mokestį privaloma sumokėti ir tai patvirtinančius duomenis pateikti VPB per 1 mėnesį nuo paraiškos padavimo datos. Mokestis už paraiškos padavimą, kai paraiškoje yra iki dešimties įskaitytinai dizaino pavyzdžių yra 69 eurai. Už kiekvieną po dešimtojo papildomą dizaino pavyzdį mokama po 26 eurus. Kitus mokesčius už Valstybinio patentų biuro atliekamus veiksmus rasite Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatyme.

        Atnaujinta: 2018 06 14

      • 5.

        Kaip galima sumokėti mokestį už nacionalinės dizaino paraiškos padavimą?

        Mokesčius galima sumokėti grynaisiais pinigais banke, mokėjimo pavedimu (nurodymu) ar pašto perlaida. Mokesčiai mokami Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) (įmonės kodas 188659752) į šias biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas:

        Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas   SWIFT kodas
        LT74 4010 0510 0132 4763 40100 AB DNB bankas AGBLLT2X
        LT05 7044 0600 0788 7175 70440  AB SEB bankas CBVILT2X
        LT32 7180 0000 0014 1038  71800  AB Šiaulių bankas  CBSBLT26
        LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas  SMPOLT22
        LT12 2140 0300 0268 0220 21400  Nordea Bank AB Lietuvos skyrius NDEALT2X
        LT24 7300 0101 1239 4300 73000  AB „Swedbank"  HABALT22
        LT42 7230 0000 0012 0025 72300  UAB Medicinos bankas MDBALT22

        Būtina nurodyti įmokos kodą: 5310; mokėjimo paskirtį: nurodomas konkretus veiksmas, už kurį mokamas mokestis, ir paraiškos ar registracijos liudijimo numeris, jei žinomas.

        Duomenys apie mokesčių sumokėjimą pateikiami Valstybiniam patentų biurui prašyme ar dokumente, nurodant mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis arba pateikiant tai patvirtinančius dokumentus (jų kopijas). Nurodant mokesčių sumokėjimą patvirtinančius duomenis, turi būti nurodyta mokesčio sumokėjimo data, pavedimo numeris, mokėtojo duomenys (vardas, pavardė ar pavadinimas).

        Atnaujinta: 2018 06 14

      • 6.

        Ar registruojant dizainą yra taikomos mokesčių lengvatos?

        Fiziniams asmenims, savo vardu registruojantiems dizainą, už paraiškos padavimą, dizaino registravimą, paskelbimą ir registracijos liudijimo išdavimą mokesčių dydis mažinamas 50 procentų.

        Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys nustatytus reikalavimus, gali kreiptis dėl kai kurių veiksmų, susijusių su dizaino  registracija Europos Sąjungoje arba užsienyje, išlaidų kompensavimo į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą.

        Atnaujinta: 2018 06 14

      • 7.

        Iš kur turiu gauti pranešimą apie reikiamus sumokėti mokesčius?

        Oficialius pranešimus apie mokesčius, kuriuos turite sumokėti už dizaino registravimą, jo galiojimą ar kitus mokesčius, turite gauti tiesiogiai iš Valstybinio patentų biuro.

        Už dizaino registravimo ir galiojimo mokesčių sumokėjimą nustatytais terminais yra atsakingas pats pareiškėjas ar dizaino savininkas. Valstybinis patentų biuras gali, tačiau neprivalo, priminti apie artėjantį dizaino galiojimo termino pasibaigimą.

        ĮSPĖJIMAS: Trečiųjų asmenų, kurie neturi įgaliojimo jus atstovauti registruojant dizainą, kvietimai mokėti mokesčius gali būti apgaulingi.

        Atnaujinta: 2018 08 13

    • Dizaino apsauga užsienyje 1
      • 1.

        Kaip užregistruoti Lietuvoje sukurtą dizainą užsienyje?

        Norėdami įregistruoti Bendrijos dizainą, galiojantį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, turite laikytis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos nustatytų reikalavimų.

        Norėdami įregistruoti dizainą per tarptautinės registracijos procedūrą, galiojantį keliose užsienio valstybėse, turite laikytis Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos nustatytų reikalavimų.

        Norėdami įregistruoti dizainą užsienio valstybėje, turite laikytis šių valstybių teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Paprastai išsamią informaciją apie dizaino registracijai keliamus reikalavimus galima rasti atitinkamos valstybės pramoninės nuosavybės tarnybos interneto svetainėje (tarnybų interneto svetainių sąrašas).

        Registruojant tą patį dizainą, kurio dizaino paraiška buvo paduota Valstybiniam patentų biurui, ir vėliau kaip Bendrijos dizainas arba pagal Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos aktą yra numatyta dalies su dizaino registravimu susijusių išlaidų kompensavimas.

        Dėl užsienyje registruojamo dizaino išlaidų kompensavimo reikia kreiptis į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą.

        Atnaujinta: 2018 08 14

  • Prekių ženklai 37
    • Bendri klausimai 24
      • 1.

        Kas yra prekių ženklas?

        Prekių ženklu gali būti bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

        Tam, kad ženklas būtų įregistruotas ir saugomas, jis turi atitikti jam keliamus absoliučius bei santykinius reikalavimus. Ženklo atitikimą absoliutiems reikalavimas tikrina Valstybinis patentų biuras.

        Atnaujinta: 2018 06 07

      • 2.

        Kokie žymenys gali sudaryti ženklą?

        Ženklai gali būti sudaryti iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui:

        1) žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių;

        2) raidžių, skaitmenų;

        3) piešinių, emblemų;

        4) erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos);

        5) spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos;

        6) bet kokio 1–5 punktuose nurodytų žymenų derinio.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 3.

        Kas yra žodinis prekių ženklas?

        Žodinis prekių ženklas yra spausdintinis ženklas, turintis tokius elementus, kaip raidės (mažosios arba didžiosios), žodžiai (parašyti mažosiomis arba didžiosiomis raidėmis), skaitmenys, klaviatūros ženklai arba skyrybos ženklai, išdėstyti vienoje eilutėje. Žodiniai prekių ženklai sudaromi iš lotyniškos abėcėlės raidžių, užrašytų standartiniu šriftu. Daugiau nei vienoje eilutėje parašytas tekstas laikomas užbaigtu vaizdiniu prekių ženklu.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 4.

        Kas yra vaizdinis (figūrinis) prekių ženklas?

        Vaizdinis (figūrinis) prekių ženklas yra ženklas, kurį sudaro:

        – vien vaizdiniai elementai;

        – žodinių ir vaizdinių arba kitokių grafinių elementų derinys;

        – nestandartiniu šriftu surašyti žodiniai elementai;

        – spalviniai žodiniai elementai;

        – daugiau nei vienoje eilutėje surašyti žodiniai elementai;

        – ne lotyniškos abėcėlės raidės;

        – ženklai, kurių negalima atkurti naudojant klaviatūrą;

        – išvardytų ženklų derinys.

        Atnaujinta: 2018 06 07

      • 5.

        Kokie gali būti kitų rūšių prekių ženklai?

        Trimatis prekių ženklas, kuris atvaizduojamas trimate forma, pavyzdžiui, produkto forma arba jo pakuotė.

        Spalvinis per se prekių ženklas gali būti viena spalva ar dviejų spalvų derinys, naudojamas tik prekes ar paslaugas išskiriančiai spalvai ar spalvų deriniui užregistruoti.

        Garsinio  prekių ženklo  pavyzdžiu galėtų būti muzikinis intarpas arba melodija televizijos ar radijo programos pradžioje.

        Kvapas ar skonis prekių ženklu paprastai neregistruojami.

        Atnaujinta: 2018 06 07

      • 6.

        Kuo skiriasi dizainas ir prekių ženklas?

        Skiriasi dizaino ir prekių ženklo naudojimo paskirtis, pagrindinė funkcija.

        Dizainas – tai viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – trimačių (kontūrų, formos) ar dvimačių (linijų, spalvų, tekstūros ir (arba) medžiagos). Šie požymiai sukuria individualias savybes turinčio gaminio vaizdą.

        Prekių ženklas yra žymuo, naudojamas prekėms ar paslaugoms žymėti ir vieno asmens prekėms ar paslaugoms nuo kito asmens prekių ar paslaugų atskirti. Pagal prekių ženklą vartotojas gali nustatyti prekės ar paslaugos kilmę, tai yra prekių gamintoją arba paslaugų tiekėją. Be skiriamosios ir kilmės funkcijų prekių ženklas taip pat atlieka kokybės, reklamos, estetinę ir kitas funkcijas.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 7.

        Kas yra geografinė nuoroda ir kuo ji skiriasi nuo prekių ženklo?

        Geografinė nuoroda yra žymuo (paprastai vietovardis ar kitas žodis, žymuo, nurodantis sąsają su vietove), pagal kurį galima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti, kad prekė yra kilusi iš tam tikros geografinės vietos (teritorijos, regiono ar vietovės) ir kad tos prekės kokybė, reputacija ar kitos esminės savybės tiesiogiai siejasi su prekės geografine kilme.

        Geografinės nuorodos gali būti saugomos kaip atskiras objektas pagal ES teisės aktus arba kaip prekių ženklas, jeigu geografinė nuoroda yra sudėtinė prekių ženklo dalis.

        Pavyzdžiui - Champagne (šampanas), Prosciutto di Parma (Parmos kumpis), Cognac (konjakas), sūris „Liliputas“, Daujėnų duona, midus „Stakliškės“, lietuviškas varškės sūris saugomos kaip kilmės ar geografinės nuorodos.

        Daugiau informacijos apie geografinių nuorodų apsaugą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 8.

        Kas yra nesaugomas ženklo elementas?

        Nesaugomas prekių ženklo elementas yra sudėtinis šio ženklo elementas, kuris negalėtų būti registruojamas kaip atskiras (savarankiškas), nes jo registracija galėtų sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties. Tokie elementai gali būti ir saugomi tik visumoje, jeigu ženklas kaip visuma elementų atitinka kitus Prekių ženklų įstatymo reikalavimus.

        Elementai gali būti pripažįstami nesaugomais pareiškėjo arba ženklo savininko prašymu, Valstybinio patentų biuro arba teismo sprendimu. Nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos. Kai kurie ženkle esantys elementai gali būti laikomi nesaugomais kaip savaime suprantami.

        Atnaujinta: 2018 06 07

      • 9.

        Kodėl turėčiau registruoti prekių ženklą?

        Teisė į prekių ženklą yra nuosavybė, saugoma pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Prekių ženklo registracija ženklo savininkui suteikia išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti tapatų ar klaidinamai panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms toje teritorijoje, kurioje ženklas įregistruotas, pvz., Lietuvoje ar kitoje valstybėje, Europos Sąjungoje (Europos Sąjungos ženklo registracijos Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje atveju), kitoje šalyje ar keliose šalyse vienu metu (tarptautinės prekių ženklo registracijos Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijoje atveju).

        Pažymėtina, kad prekių ženklo registracija nėra privaloma žymens naudojimo komercinėje veikloje sąlyga. Kai kuriais atvejais gali būti saugomas ir neįregistruotas žymuo (pavyzdžiui, plačiai žinomas ženklas pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą arba kaip pirmumą turintis žymuo pagal konkurencijos teisę (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 str.).

        Atnaujinta: 2018 06 07

      • 10.

        Kas yra Europos Sąjungos prekių ženklas?

        Europos Sąjungos prekių ženklas yra ženklas, kuris yra įregistruotas paduodant vieną paraišką Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai ir vieningai saugomas visoje Europos Sąjungoje, tai yra visose 28 ES valstybėse narėse.

        Europos Sąjungos prekių ženklo registravimo ir apsaugos tvarką nustato 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija):

        https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32017R1001&from=EN

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 11.

        Kuo skiriasi nacionalinė, Europos Sąjungos ir tarptautinė prekių ženklo registracija?

        Prekių ženklų galiojimas pagrįstas teritoriniu principu. Nacionalinė registracija taikoma tuomet, kai siekiama teisių apsaugos vienoje valstybėje. Nacionalinis prekių ženklas galioja tik tos valstybės, kurioje jis yra įregistruotas, teritorijoje.

        Europos Sąjungos prekių ženklo registracija taikoma tuomet, kai siekiama teisių apsaugos visoje Europos Sąjungoje.

        Tarptautinė prekių ženklo paraiška paduodama, siekiant teisių apsaugos vienoje arba keliose valstybėse, Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolo narėse. Pažymėtina, kad tarptautinei ženklo registracijai pradėti užtenka vienos paraiškos.

        Tas pats žymuo gali būti nacionalinės, Europos Sąjungos ir tarptautinės registracijos objektas.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 12.

        Kas turi teisę paduoti prekių ženklo paraišką ir gauti prekių ženklo registracijos liudijimą?

        Paraišką gali paduoti fizinis ar juridinis asmuo, norintis savo vardu įregistruoti prekių ženklą ir įgyti prekių ženklo savininko teises Lietuvos Respublikoje.

        Prekių ženklo paraišką paduoti turi teisę keletas fizinių ar juridinių asmenų arba fiziniai ir juridiniai asmenys kartu, kurie, įregistravus prekių ženklą, pripažįstami prekių ženklo bendraturčiais.

        Užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės, privalo paraiškas paduoti ir visus veiksmus Valstybiniame patentų biure vykdyti per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 13.

        Kas yra patentinis patikėtinis? Ar privalu naudotis jo paslaugomis?

        Patentinis patikėtinis – fizinis asmuo, teikiantis atstovavimo Valstybiniame patentų biure, konsultavimo, paieškų ir kitas paslaugas, susijusias su pramoninės nuosavybės objektų registravimu, teisių apsauga, gynimu. Patentiniai patikėtiniai yra privatūs asmenys, teikiantis paslaugas klientams atstovavimo, pavedimo sutarčių, įgaliojimo pagrindais. Tam, kad asmuo taptų patentiniu patikėtiniu, jis turi atitikti nustatytus reikalavimus, išlaikyti patentinio patikėtinio egzaminą ir būti įrašytas į Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių sąrašą, kurį galima rasti Valstybinio patentų biuro tinklalapyje.

        Patentinių patikėtinių paslaugomis naudotis neprivaloma, išskyrus atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į Valstybinį patentų biurą, yra užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 14.

        Nuo kada atsiranda teisė į prekių ženklą?

        Teisė į žymenį atsiranda nuo jo naudojimo pradžios momento. Tačiau ši teisė turi būti realizuota, tai yra pradėjus naudoti žymenį ir norint apsaugoti jį kaip prekių ženklą, turi būti paduota paraiška, nuo kurios padavimo ar prioriteto datos skaičiuojami atitinkami teisinės apsaugos terminai.

        Nuo prekių ženklo paraiškos padavimo datos atsiranda pirmumo teisė į prekių ženklą ir suteikiama laikina apsauga iki prekių ženklo liudijimo išdavimo. Išdavus prekių ženklo registracijos liudijimą jo savininkas gali įgyvendinti ir ginti savo teises į prekių ženklą visą jo galiojimo laikotarpį (ženklas registruojamas 10 metų, pratęsimas galimas kas 10 metų ir pratęsimų skaičius neribojamas). Neregistruotas prekių ženklas gali būti apsaugotas ir pagal Konkurencijos įstatymo 15 str., tačiau tokiu atveju yra daug sudėtingiau įrodyti prekių ženklo pirmumo faktą.

        Atnaujinta: 2018 06 07

      • 15.

        Kas yra prekių ženklo prioritetas?

        Prioritetas – tai laikotarpis, per kurį galima prašyti prekių ženklo apsaugos nuo pirmosios ženklo paraiškos padavimo, remiantis pirmosios prekių ženklo paraiškos kitose valstybėse padavimo ar tarptautinės parodos, kurioje pirmą kartą buvo pademonstruotas prekių ženklas, data.

        Prekių ženklo prioritetas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.

        Per prioriteto terminą (6 mėnesius), padavus paraišką, nėra pakenkiama prekių ženklo naujumui, o, kilus ginčui, teisės į prekių ženklą atsiradimo data nustatoma pagal prioriteto datą.

        Atnaujinta: 2018 06 07

      • 16.

        Kaip sužinoti, ar panašus ženklas nėra įregistruotas?

        Lietuvoje galioja nacionaliniai prekių ženklai, tarptautiniai prekių ženklai (tarptautinių ženklų registracijos, išplėstos į Lietuvą) bei Europos Sąjungos prekių ženklai.

        Kadangi Valstybinis patentų biuras neatlieka ekspertizės dėl galimo trečiųjų asmenų teisių pažeidimo (pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnį), t. y. netikrina pareikšto registruoti prekių ženklo galimo klaidinamo panašumo į pareikštus registruoti ar įregistruotus kitų pareiškėjų prekių ženklus, todėl pareiškėjas (jo atstovas), dar prieš paduodamas paraišką VPB, turėtų atlikti paiešką viešai ir nemokamai prieinamose Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinių prekių ženklų duomenų bazėse. Paiešką taip pat reikėtų atlikti ir Juridinių asmenų registre bei .lt domenų paieškos sistemoje.

        Paiešką dėl anksčiau pareikštų registruoti ar įregistruotų nacionalinių prekių ženklų galima atlikti VPB tinklalapyje skyriuje „Prekių ženklai. Duomenų bazė“. Paiešką galima atlikti pagal žymens žodinę dalį, paraiškos numerį, registracijos numerį, prekes ir paslaugas, savininko pavadinimą, tarptautinės ženklų vaizdinių elementų klasifikacijos indeksus.

        Be to, nemokamai galima naudotis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos internetinėmis duomenų bazėmis „TMview“, kuri apima Europos Sąjungos prekių ženklus, tarptautinius prekių ženklus, registruojamus Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO), ES valstybių narių bei kelių kitų šalių nacionalinius prekių ženklus bei „eSearch“, kurioje galima paieška pagal prekių ženklą sudarančių grafinių elementų vaizdą.

        Tarptautinės registracijos prekių ženklų paiešką galima nemokamai atlikti Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos duomenų bazėje "Madrid Monitor".

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 17.

        Kaip galiu prieštarauti kito asmens prekių ženklo registracijai?

        Suinteresuoti asmenys per 3 mėnesius nuo įregistruoto ženklo paskelbimo Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje dienos gali užprotestuoti ženklo registraciją paduodami motyvuotą rašytinį protestą VPB Apeliaciniam skyriui.

        Už protesto padavimą turi būti sumokėtas 92 eurų mokestis. Protestą galimą paduoti užpildžius P-2 formą arba internetu per VPB elektroninių paslaugų sistemą.

        Praleidus šį Prekių ženklų įstatyme numatytą terminą, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 18.

        Kokias teises turi įregistruoto ženklo savininkas?

        Ankstesnio panašaus arba tapataus ženklo (tai gali būti arba nacionalinis, arba Europos Sąjungos, arba tarptautinis prekių ženklas, galiojantis Lietuvoje) savininkai turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti tapatų ar klaidinamai panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms. Draudimas kitiems asmenims naudoti prekių ženklą apima ir draudimą naudoti tapatų ar panašų žymenį į saugomą prekių ženklą komercinėje veikloje. Prekių ženklo savininkas turi teisę drausti jo teises pažeidžiančių prekių importą ar eksportą. Prašymai taikyti muitinės priežiūros priemones pateikiami Muitinės departamentui. Tam tikrais atvejais muitinės priežiūros priemones muitinė gali taikyti ir savo iniciatyva (ex officio), nesant atitinkamo ženklo savininko prašymo.

        Ankstesnio ženklo savininkai taip pat turi teisę protestuoti ženklo registraciją Valstybiniame patentų biure per 3 mėnesius nuo įregistruoto ženklo paskelbimo Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje dienos, paduodant protestą VPB  Apeliaciniam skyriui.

        Savininko teisės pasibaigia, kai prekių ženklu pažymėtos prekės išleidžiamos į Europos Sąjungos rinką paties prekių ženklo savininko ar su jo sutikimu, išskyrus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių nesutikti su tolesniu prekių komercializavimu (pvz., išleidus prekes į rinką pasikeitė ar pablogėjo jų kokybė).

        Ženklo savininkas negali drausti kitiems asmenims naudoti žymenų tokiais atvejais, jeigu naudojama asmens vardas ir pavardė, jeigu reikia nurodyti prekių ar paslaugų paskirtį, kiekį, kokybę ir kitas charakteristikas, jeigu tokios veikos atliekamos nekomerciniais tikslais (netaikoma pirmalaikio naudojimo teisė).

        Teisės į prekių ženklus gali būti perduodamos, suteikiamos licencijos, įkeičiamos ir areštuojamos.

        Už prekių ženklo savininko teisių pažeidimą yra numatyta civilinė, baudžiamoji ir administracinė atsakomybė.

        Atnaujinta: 2018 06 07

      • 19.

        Kada prekių ženklo registraciją galima pripažinti negaliojančia ar panaikinti?

        Esama dviejų ženklo pripažinimo negaliojančiu pagrindų rūšių: absoliutūs negaliojimo pagrindai ir santykiniai negaliojimo pagrindai.

        Absoliutūs negaliojimo pagrindai nustato reikalavimus, kuriems esant žymuo negali būti laikomas prekių ženklu (žymuo yra aprašomojo pobūdžio, neturi skiriamojo požymio, yra didelės vertės simbolis ir pan.). Registruojamo nacionalinio ženklo atitikimą šiems reikalavimas tikrina Valstybinis patentų biuras.

        Santykiniai negaliojimo pagrindai yra susiję su ankstesnėmis teisėmis, kurios turi pirmenybę vėlesnio prekių ženklo atžvilgiu (Valstybinis patentų biuras netikrina pareikštų registruoti prekių ženklų atitikimo santykiniams negaliojimo pagrindams). Pavyzdžiui, tai gali būti ankstesnė teisė į prekių ženklą, į juridinio asmens pavadinimą, teisė į asmens atvaizdą, autorių teisės ir pramoninės nuosavybės teisė, pvz., teisė į pramoninį dizainą.

        Prekių ženklas gali būti panaikintas, jei savininkas penkerius metus po prekių ženklo įregistravimo faktiškai nepradėjo jo naudoti arba nepradėjo jo naudoti penkerius metus iš eilės ir nėra tokį nenaudojimą pateisinančių priežasčių, arba dėl savininko veikimo arba neveikimo prekių ženklas tapo bendriniu prekių ir paslaugų, dėl kurių jis įregistruotas, ženklu, arba savininko naudojamas prekių ženklas klaidina visuomenę.

        Pažymėtina, kad vėlesnio ženklo registracija šiam nesuteikia „imuniteto“ nuo uždraudimo jį naudoti komercinėje veikloje.

        Ginčai dėl nacionalinių prekių ženklų pripažinimo negaliojančiais ar panaikinimo nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme.

        Atnaujinta: 2018 06 11

      • 20.

        Kur Lietuvoje sprendžiami ginčai dėl prekių ženklų?

        Ginčai dėl prekių ženklų gali būti sprendžiami ikiteisminiu ir teisminiu keliu.

        Ikiteisminis kelias: Iki ženklo registracijos liudijimo išdavimo atsiradusius ginčus galima spręsti Valstybinio patentų biuro Apeliaciniame skyriuje: ankstesnio ženklo savininkai turi teisę protestuoti ženklo registraciją VPB, per 3 mėnesius nuo įregistruoto ženklo paskelbimo Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje dienos paduodami protestą VPB Apeliaciniam skyriui. Už protesto pareiškimą nustatytas 92 eurų mokestis.

        Ginčo sprendimas VPB Apeliaciniame skyriuje nėra privaloma ikiteisminė instancija.

        Ginčus dėl įregistruotų prekių ženklų negaliojimo ar panaikinimo, ženklų savininko teisių gynimo ar dėl ženklo pripažinimo plačiai žinomu sprendžia Vilniaus apygardos teismas.

        Ginčai dėl prekių ženklų, išskyrus ginčus dėl prekių ženklų registracijos, gali būti sprendžiami ir arbitraže.

        Atnaujinta: 2018 06 07

      • 21.

        Ar prekių ženklas gali būti panaudotas ginantis nuo galimai neteisėtos domeno registracijos?

        Anksčiau įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikos bylose dėl prekių ženklų ir domenų pagal analogiją taikomas 2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo, nustatantis .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus.

        Atnaujinta: 2018 06 11

      • 22.

        Kiek laiko galioja prekių ženklo registracija?

        Prekių ženklo registracija galioja 10 metų nuo paraiškos padavimo datos. Prekių ženklo registraciją galite atnaujinti papildomam 10 metų laikotarpiui. Atnaujinimų skaičius nėra ribojamas.

        Atnaujinta: 2018 06 11

      • 23.

        Ar būtina registruoti prekių ženklo licencinę sutartį ar franšizės sutartį Valstybiniame patentų biure?

        Licencinė sutartis gali, tačiau neprivalo būti įregistruota Valstybinio patentų biuro tvarkomame Prekių ženklų registre.

        Jeigu franšizės sutarties dalykas yra prekių ženklas, franšizės sutarties sudarymo faktas taip pat turi būti įregistruotas Valstybiniame patentų biure (Civilinio kodekso 6.767 straipsnio 3 dalis).

        Atnaujinta: 2018 06 11

      • 24.

        Ar norint prekių ženkle panaudoti Lietuvos vardą, kitus Lietuvos heraldikos simbolius (herbą, vėliavą, Gediminaičių stulpus ir pan.) būtina gauti kokį nors leidimą? Ar reikalingi leidimai ir norint registruoti prekių ženklą su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų simbolika?

        Taip, norint įregistruoti prekių ženklą, kuriame yra naudojami oficialūs Lietuvos valstybės simboliai turi būti gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro leidimas.

        Pareiškėjas, pageidaujantis įregistruoti prekių ženklą su Lietuvos valstybės simbolika, per Valstybinį patentų biurą pateikia teisingumo ministrui adresuotą prašymą.

        Leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį (trumpąjį) valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus ar juos mėgdžiojantį žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose ir dizaine suteikimo komisija (toliau – Komisija) svarsto teisingumo ministrui adresuotą prašymą ir teikia motyvuotą siūlymą.

        Teisingumo ministras, įvertinęs Komisijos siūlymą, priima sprendimą: suteikti leidimą vartoti Lietuvos valstybės simboliką prekių ženkle arba atsisakyti suteikti leidimą vartoti Lietuvos valstybės simboliką.

        Jeigu norima įregistruoti prekių ženklą, kuriame naudojama kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų (pvz., Europos Sąjungos vėliavos mėlyna spalva su ratu išdėstytomis žvaigždutėmis) oficialūs, heraldiniai simboliai, būtina gauti tos valstybės ar tarptautinės organizacijos kompetentingos institucijos leidimą.

        Pažymėtina, kad bet koks oficialių Lietuvos valstybės (Lietuvos vardo, vėliavos, Vyčio, Gedimino stulpų ir kt.) ar kitų valstybių, tarptautinių organizacijų simbolių naudojimas net ir neregistruojant prekių ženklo, turi būti pagarbus ir nežeminti Lietuvos valstybės.

        Atnaujinta: 2018 06 11

    • Procedūros 4
      • 1.

        Per kiek laiko įregistruojamas prekių ženklas?

        Teisė į prekių ženklą atsiranda nuo ženklo paraiškos padavimo ar prioriteto datos. Vidutiniškai prekių ženklas įregistruojamas ir liudijimas išduodamas praėjus 4-5 mėnesiams nuo paraiškos padavimo dienos. Prekių ženklo registracijos liudijimo išdavimo terminas priklauso nuo pareiškėjo, suinteresuotų asmenų veiksmų ir įstatyme nustatytų terminų laikymosi.

        Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje paskelbus apie prekių ženklo registraciją suinteresuoti asmenys gali paduoti protestą per 3 mėnesius nuo paskelbimo dienos. Protesto padavimas sustabdo ženklo registracijos liudijimo išdavimą iki protesto išnagrinėjimo.

        Nuo paraiškos padavimo datos atsiranda pirmumo teisė į prekių ženklą ir suteikiama laikina apsauga iki prekių ženklo liudijimo išdavimo (PŽĮ  12 str. 3 d.).

        Atnaujinta: 2018 06 11

      • 2.

        Kaip paduoti prekių ženklo paraišką ir įregistruoti prekių ženklą?

        Norėdami įregistruoti prekių ženklą Lietuvoje, Valstybiniam patentų biurui (VPB) turite pateikti paraišką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą ir Prekių ženklų registravimo taisykles.

        Paraišką VPB galima paduoti šiais būdais:

        • internetu paduodant elektroninę paraišką;
        • siunčiant užpildytą paraiškos formą įprastu paštu adresu: Valstybinis patentų biuras, Kalvarijų g. 3, 09310 Vilnius;
        • pateikiant paraišką asmeniškai VPB Paraiškų priėmimo ir dokumentų valdymo skyriaus 401 kabinete darbo valandomis (pirmadienį ir trečiadienį nuo 8 iki 17 val., antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 18 val., penktadienį nuo 8 iki 15.45 val. Pietų pertrauka – nuo 12 iki 12.45 val. Nustatytos švenčių dienos – nedarbo dienos. Švenčių dienų išvakarėse darbo laikas trumpinamas 1 valanda);

        Prekių ženklų paraiškos dokumentai negali būti paduodami faksu ar elektroniniu paštu.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 3.

        Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti prekių ženklo registracijos liudijimą?

        Paraišką prekių ženklui registruoti sudaro:

        prašymas įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą, pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo (ZP-1 forma);
        pareiškėjo įgaliojimas asmeniui (jeigu paraišką paduoda įgaliotas asmuo);
        prioritetą patvirtinantis dokumentas pagal Prekių ženklų įstatymo 10 straipsnio 3 dalį (jeigu reikia);
        kompetentingų institucijų išduotas leidimas arba sutikimas pagal Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 arba 9 punktą (jeigu reikia);
        teisių savininko ar jo teisių perėmėjo duotas sutikimas naudoti ženkle saugomą pramoninį dizainą ar kitą pramoninės nuosavybės objektą, autorių teisių saugomą literatūros, mokslo, meno kūrinį, žinomo asmens pavardę ar vardą, meninį pseudonimą ar kito asmens portretą pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą (jeigu reikia);
        kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatai (jei reikia).

        Prekių ženklo paraiškai suteikiama padavimo data, kai Valstybinis patentų biuras gauna pasirašytą prašymą įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą, kuriame yra pateikti bent šie duomenys:

        pareiškėją ir jo atstovą identifikuojantys duomenys;
        pareikšto registruoti ženklo vaizdas, išskyrus ženklo aprašą;
        prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, pavadinimai, suskirstyti klasėmis pagal paraiškos padavimo dieną galiojančią Nicos klasifikaciją.

        Atnaujinta: 2018 09 06

      • 4.

        Kokia yra prekių ženklo paraiškos nagrinėjimo procedūra Valstybiniame patentų biure?

        Prekių ženklo paraiškos nagrinėjimo procedūra susideda iš šių etapų:

        Paraiškos dokumentų formali ekspertizė. Paraiškos padavimo data.

        Paraiškai, gautai tiesiogiai arba paštu, arba teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka elektroniniu būdu, VPB suteikia paraiškos gavimo datą ir numerį. Pareiškėjui arba jo atstovui išduodamas pranešimas apie dokumentų gavimą.

        Jeigu paraiška gaunama paštu, paraiškos gavimo data laikoma paraiškos gavimo VPB data.

        Prekių ženklo paraiškai suteikiama padavimo data, kai Valstybinis patentų biuras gauna pasirašytą prašymą įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą, kuriame yra pateikti bent šie duomenys:

        pareiškėją ir jo atstovą identifikuojantys duomenys;
        pareikšto registruoti ženklo vaizdas, išskyrus ženklo aprašą;
        prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, pavadinimai, suskirstyti klasėmis pagal paraiškos padavimo dieną galiojančią Nicos klasifikaciją.

        Paraiškos ekspertizė

        VPB Prekių ženklų ir dizaino skyriuje atliekama paraiškos ekspertizė, kurios metu nustatoma, ar pareiškėjas laikosi Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo ir Prekių ženklų registravimo taisyklių nustatytų reikalavimų.

        Ekspertizė gali būti pagreitinta VPB direktoriaus sprendimu, jeigu pareiškėjas pateikia motyvuotą prašymą dėl ekspertizės pagreitinimo reikalingumo ir teisės į prekių ženklą pažeidimus pagrindžiančius įrodymus (pareikštos pretenzijos kitam asmeniui, įspėjant dėl galimų Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnyje numatytų pažeidimų, kopija ir su tuo susiję dokumentai ar duomenys).

        Nustatęs, kad pateikti ne visi Taisyklių 69.1–69.8 punktuose nurodyti dokumentai (jeigu jie reikalingi), trūksta duomenų arba pateikti dokumentai ar duomenys neatitinka Įstatymo ir Taisyklių reikalavimų, ekspertas išsiunčia pareiškėjui arba jo atstovui pranešimą, kuriame nurodo, kokių dokumentų ir (ar) duomenų paraiškoje trūksta. Pranešime nurodomas 3 mėnesių terminas, per kurį paraiška turi būti papildyta ar pataisyta.

        Jeigu pareiškėjas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo pranešimo dėl prekių ir (ar) paslaugų klasifikavimo pagal Nicos klasifikaciją išsiuntimo dienos pranešė, kad nesutinka su eksperto pasiūlymais ar neištaisė trūkumų, įskaitant Nicos klasifikacijos klasių antraščių naudojimą, ekspertas priima sprendimą atmesti visą paraišką arba tą jos dalį, kuri skirta toms prekėms ir (ar) paslaugoms, su kurių klasifikavimu nesutiko arba kurių trūkumų neištaisė pareiškėjas ar jo atstovas, ir apie tai praneša pareiškėjui ar jo atstovui.

        Jeigu pareiškėjas ar jo atstovas nesutinka su eksperto pasiūlymu patikslinti prekių ir paslaugų klasifikavimą, susijusį su prekių ženklui taikomos apsaugos apimtimi, galutinį sprendimą dėl ženklo įregistravimo prekėms ir (ar) paslaugoms, su kurių patikslinimu nesutiko pareiškėjas ar jo atstovas, priima ekspertas, atlikdamas ženklo ekspertizę.

        Jeigu per nurodytus terminus paraiška nepataisoma arba nurodyti dokumentai ar duomenys nepateikiami, ekspertas priima sprendimą dokumentą arba paraišką pripažinti nepaduotais. Sprendimas, nurodant jo priėmimo motyvus, išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui.

        Ženklo ekspertizė

        Atliekant ekspertizę ženklas vertinamas toks, koks pareikštas registruoti.

        Ženklo ekspertizės metu ekspertas nustato, ar žymuo, pareikštas registruoti kaip ženklas, atitinka Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t.y.

        ar gali sudaryti ženklą pagal Prekių ženklų įstatymo 5 straipsnį;

        ar turi skiriamąjį požymį;

        ar dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje nėra tapęs bendriniu;

        ar žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas;

        ar gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės;

        ar neprieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, etinėms visuomenės normoms, žmoniškumo principams;

        ar nėra vien tik forma, kurią lemia pačių prekių rūšis, arba forma, būtina techniniam rezultatui gauti, arba forma, suteikianti prekėms esminę vertę;

        ar yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka leidimas naudoti valstybės heraldikos objektus, garantinius ir prabos ženklus, taip pat pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus ženkle, kai ženklas sudarytas iš pastarųjų;

        ar yra gautas kompetentingų valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijų sutikimas pagal Paryžiaus konvencijos 6(ter) straipsnį, kai ženkle panaudoti kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų herbai, vėliavos ar kiti oficialūs simboliai;

        ar ženklas nėra didelės vertės simbolis, ypač religinis simbolis;

        ar ženklas nesudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti prekėms, kilusioms iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, jeigu šios nuorodos naudojimas tokių prekių ženkle Lietuvos Respublikoje gali klaidinti visuomenę dėl tikrosios prekių kilmės vietos. Ši nuostata taikoma ir ženklams su geografine nuoroda, kuri, nors ir teisingai nurodo prekių kilmės vietą, tačiau gali klaidinti visuomenę neteisingai informuodama, kad prekės kilusios iš kitos vietos;

        ar ženklas nėra sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti vynui ar stipriems alkoholiniams gėrimams, kilusiems iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, net ir tada, kai jis nurodo tikrąją prekių kilmės vietą, arba kai ta geografinė nuoroda pateikiama išversta į kitą kalbą, ar kai ji vartojama su papildomais apibūdinamaisiais žodžiais, pavyzdžiui, „rūšis“, „tipas“, „stilius“, „imitacija“ ar panašiai.

        Ekspertas neatlieka ženklo ekspertizės pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnį, t.y.

        ar tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms;

        ar tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu;

        ar tapatus Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintam plačiai žinomu ženklui, priklausančiam kitam asmeniui, arba klaidinamai į jį panašus;

        ar tapatus juridinio asmens pavadinimui arba klaidinamai panašus į juridinio asmens pavadinimą, priklausantį kitam asmeniui, kuris teisę į tą pavadinimą Lietuvos Respublikoje įgijo iki paraiškos įregistruoti ženklą padavimo arba prioriteto datos, jeigu datoje nurodytą dieną juridinis asmuo turėjo teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos;

        ar tapatus Lietuvos Respublikoje saugomai geografinei nuorodai arba klaidinamai į ją panašus, išskyrus tokią nuorodą, kuri kaip nesaugomas elementas įtraukta į ženklą, registruojamą asmens, turinčio teisę naudoti tą geografinę nuorodą;

        ar tapatus saugomam pramoniniam dizainui ar kitam pramoninės nuosavybės objektui, autorių teisių saugomam literatūros, mokslo, meno kūriniui, žinomo asmens pavardei ar vardui, meniniam pseudonimui ar kito asmens portretui arba yra klaidinamai į jį panašus, išskyrus atvejus, kai šių teisių savininkas ar jo teisių perėmėjas yra davęs sutikimą;

        ar tapatus ankstesniam Bendrijos prekių ženklui arba į jį panašus, jeigu vėlesnis ženklas įregistruotas prekėms ir (ar) paslaugoms, nepanašioms į prekes ir (ar) paslaugas, kurioms registruotas ankstesnis Bendrijos prekių ženklas, jeigu ankstesnis Bendrijos prekių ženklas turi reputaciją Europos Sąjungoje ir jeigu dėl neteisėto vėlesnio ženklo naudojimo gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pažeisti ankstesnio Bendrijos prekių ženklo skiriamąjį požymį, arba pakenkti jo reputacijai;

        ar tapatus ankstesniam ženklui arba į jį panašus, jeigu vėlesnis ženklas įregistruotas prekėms ir (ar) paslaugoms, nepanašioms į prekes ir (ar) paslaugas, kurioms registruotas ankstesnis ženklas, jeigu ankstesnis ženklas turi reputaciją Lietuvos Respublikoje ir jeigu dėl neteisėto vėlesnio ženklo naudojimo gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pažeisti ankstesnio ženklo skiriamąjį požymį, arba pakenkti jo reputacijai.

        Atlikdamas dizaino ekspertizę ir nustatęs, kad reikalinga papildoma informacija, ekspertas išsiunčia pareiškėjui pranešimą, kuriame nurodo, kokią papildomą informaciją turėtų pateikti pareiškėjas ir 3 mėnesių terminą, per kurį ši informacija turi būti pateikta.

        Jeigu pareikštas ženklas neatitinka Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ekspertas priima sprendimą neregistruoti ženklo visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų. Eksperto sprendimas, kuriame nurodyti atsisakymo registruoti ženklą pagrindai ir motyvai, išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui.

        Pakartotinė ekspertizė

        Pareiškėjas ar jo atstovas turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo neregistruoti ženklo arba ženklo neregistruoti daliai prekių ir (ar) paslaugų išsiuntimo dienos raštu pateikti VPB motyvuotą prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę. Prašyme turi būti nurodyti argumentai, kodėl nesutinkama su eksperto sprendimu, ir pridedami įrodymai, kurie pagrindžia pareiškėjo argumentus.

        Terminas paduoti prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę gali būti pratęstas pareiškėjui ar jo atstovui pateikus rašytinį prašymą VPB ir duomenis apie sumokėtą mokestį už termino pratęsimą (23 eurus). Rašytinis prašymas pratęsti terminą turi būti paduotas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo termino pasibaigimo dienos.

        Jeigu per 2 mėnesius nuo pirmojo 3 mėnesių termino pabaigos VPB negauna prašymo dėl pakartotinės ekspertizės, sprendimas neregistruoti prekių ženklo įsigalioja.

        Apeliacijos padavimas

        Pareiškėjas ar jo atstovas, nesutinkantis su pakartotinės ekspertizės metu eksperto priimtu sprendimu, turi teisę per 3 mėnesius nuo šio sprendimo išsiuntimo dienos paduoti apeliaciją VPB Apeliaciniam skyriui Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka.

        Už apeliacijos padavimą turi būti sumokėtas 34 eurų mokestis.

        Ženklo įregistravimas

        Nustatęs, kad pareikštas ženklas atitinka Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, ekspertas priima sprendimą ženklą įregistruoti.

        Jeigu priimtas sprendimas neregistruoti ženklo daliai prekių ir (ar) paslaugų ir jeigu pareiškėjas per Taisyklėse nustatytus terminus neprašo atlikti pakartotinės ekspertizės arba nepaduoda apeliacijos, ekspertas priima sprendimą įregistruoti ženklą daliai prekių ir (ar) paslaugų.

        Eksperto sprendimas, kuriame nurodomos prekės ir paslaugos, kurioms bus registruojamas ženklas, ir mokesčio už registravimą, paskelbimą ir registracijos liudijimo išdavimą sumokėjimo sąlygos, išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui.

        Pareiškėjas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo eksperto sprendimo išsiuntimo datos turi sumokėti 69 eurų mokestį už prekių ženklo registravimą, paskelbimą ir liudijimo išdavimą bei pateikti duomenis VPB apie mokesčio sumokėjimą.

        Duomenys apie prekių ženklo įregistravimą skelbiami VPB interneto svetainėje elektroniniame VPB oficialiame biuletenyje.

        Paraiškos atšaukimas

        Jeigu pareiškėjas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo sprendimo įregistruoti prekių ženklą išsiuntimo dienos nesumoka nustatyto mokesčio už ženklo įregistravimą, paskelbimą ir liudijimo išdavimą, paraiška laikoma atšaukta.

        Terminas sumokėti mokestį ženklo įregistravimą gali būti pratęstas pareiškėjui ar jo atstovui pateikus rašytinį prašymą VPB ir duomenis apie sumokėtą mokestį už termino pratęsimą (23 eurus).

        Jeigu per 2 mėnesius nuo pirmojo 3 mėnesių termino pabaigos VPB negauna informacijos apie mokesčių sumokėjimą, sprendimą apie paraiškos atšaukimą įrašo į Prekių ženklų registro duomenų bazę.

        Pareiškėjas ar jo atstovas savo iniciatyva padavęs prašymą turi teisę bet kuriuo paraiškos ar ženklo ekspertizės metu iki ženklo įregistravimo atšaukti savo paraišką arba sumažinti paraiškoje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą.

        Ženklo registracijos užprotestavimas

        Suinteresuoti asmenys per 3 mėnesius nuo įregistruoto ženklo paskelbimo VPB oficialiame biuletenyje dienos gali užprotestuoti ženklo registraciją, raštu paduodami Apeliaciniam skyriui motyvuotą protestą.

        Už protesto padavimą turi būti sumokėtas 92 eurų mokestis.

        Protestų nagrinėjimo tvarką nustato Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo taisyklės.

        Apeliaciniam skyriui priėmus sprendimą ženklo registraciją pripažinti negaliojančia visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų, tai įrašoma į Prekių ženklų registrą ir paskelbiama VPB oficialiame biuletenyje.

        Ženklo registracijos liudijimo išdavimas

        VPB įregistruoto ženklo savininkui ar jo atstovui išduoda ženklo registracijos liudijimą, jeigu Prekių ženklų įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareikštas protestas arba jeigu protestas buvo atmestas ar patenkintas iš dalies.

        Atnaujinta: 2018 08 13

    • Mokesčiai 7
      • 1.

        Kiek kainuoja prekių ženklo registracija Lietuvoje?

        Mokėtini mokesčiai priklauso nuo prekių ir paslaugų, kurioms žymėti registruojamas prekių ženklas, skaičiaus.

        Mokesčiai nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymu. Mokesčiai mokami į valstybės biudžetą.

        Informacija apie prekių ženklų mokesčius.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 2.

        Kiek kainuoja Europos Sąjungos prekių ženklo registracija?

        Išsami informacija apie Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos mokesčius ir mokėjimo tvarką pateikta ESINT svetainėje.

        Atnaujinta: 2018 06 11

      • 3.

        Kiek kainuoja tarptautinė prekių ženklo registracija?

        Mokestis už tarptautinės prekių ženklo paraiškos pagal Madrido sutarties protokolą padavimą yra sudėtinis ir jį sudaro:

        1. pagrindinis mokestis;
        2. pridėtinis mokestis, priklausantis nuo paraiškoje nurodytų prekių ar paslaugų klasių skaičiaus;
        3. papildomas mokestis, priklausantis nuo nurodytų Sutarties šalių skaičiaus;
        4. arba atskirasis Sutarties šalies mokestis.
        1. Pagrindinis mokestis  Šveicarijos frankai
           1.1 kai prekių ženklas nespalvotas 653
           1.2 kai prekių ženklas spalvotas 903
        2. Pridėtinis mokestis už kiekvieną po trečios einančią prekių ar paslaugų klasę, išskyrus, kai paraiškoje nurodytos Sutarties šalys, kurių atžvilgiu mokamas atskiras mokestis 100
        3. Papildomas mokestis už Sutarties šalį, išskyrus, kai paraiškoje nurodyta Sutarties šalis yra Sutarties šalis, kurios atžvilgiu mokamas atskiras mokestis 100
        4. Sutarties šalies atskirasis mokestis: konkrečią sumą nustato kiekviena sutarties šalis atskirai, jų dydžius galima rasti PINO svetainėje   
        5. Mokestis už prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą* 653
        6. Mokestis už kiekvieną po trečios einančią prekių ar paslaugų klasę, pratęsiant galiojimą, išskyrus, kai paraiškoje nurodytos Sutarties šalys, kurių atžvilgiu mokamas atskiras mokestis 100
        7. Mokestis už kiekvieną Sutarties šalį, pratęsiant galiojimą, išskyrus, kai paraiškoje nurodyta Sutarties šalis yra Sutarties šalis, kurios atžvilgiu mokamas atskiras mokestis 100
        8. Sutarties šalies atskirasis mokestis, pratęsiant galiojimą: konkrečią sumą nustato kiekviena sutarties šalis atskirai, jų dydžius galima rasti PINO svetainėje  

        * Mokestis už prekių ženklo paraiškos registracijos galiojimo termino pratęsimą, mokamas pasibaigus nustatytam terminui, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius, didinamas 50 procentų.

        Visus mokesčius, mokamus už tarptautinę prekių ženklo paraišką, jų dydžius ir mokėjimo tvarką, taip pat mokesčių skaičiuoklę galima rasti PINO svetainėje.

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 4.

        Kada privaloma sumokėti mokestį už nacionalinę prekių ženklo paraišką?

        Paraiškos padavimo mokestį privaloma sumokėti ir tai patvirtinančius duomenis pateikti VPB per 1 mėnesį nuo paraiškos padavimo datos. Mokestis už paraiškos padavimą priklauso nuo klasių skaičiaus: esant nurodytai vienai klasei, paraiškos padavimo mokestis yra 69 eurai, už kiekvieną papildomą klasę mokama po 34 eurus. Kitus mokesčius už Valstybinio patentų biuro atliekamus veiksmus rasite Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatyme.

        Atnaujinta: 2018 06 11

      • 5.

        Kaip galima sumokėti mokestį už prekių ženklo paraiškos padavimą?

        Mokesčius galima sumokėti grynaisiais pinigais banke, mokėjimo pavedimu (nurodymu) ar pašto perlaida. Mokesčiai mokami Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) (įmonės kodas 188659752) į šias biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas:

        Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas
        LT74 4010 0510 0132 4763 40100 AB DNB bankas AGBLLT2X
        LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas CBVILT2X
        LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26
        LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas SMPOLT22
        LT12 2140 0300 0268 0220 21400 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius NDEALT2X
        LT24 7300 0101 1239 4300 73000 AB „Swedbank" HABALT22
        LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

        Būtina nurodyti įmokos kodą: 5310; mokėjimo paskirtį: nurodomas konkretus veiksmas, už kurį mokamas mokestis, ir paraiškos ar registracijos liudijimo numeris, jei žinomas.

        Duomenys apie mokesčių sumokėjimą pateikiami Valstybiniam patentų biurui prašyme ar dokumente, nurodant mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis arba pateikiant tai patvirtinančius dokumentus (jų kopijas).

        Atnaujinta: 2018 06 11

      • 6.

        Ar registruojant prekių ženklus taikomos mokesčių lengvatos?

        Ne, registruojant prekių ženklus, mokesčių lengvatos nėra numatytos.

        Atnaujinta: 2018 06 11

      • 7.

        Iš kur turi gauti pranešimą apie reikiamus sumokėti mokesčius?

        Oficialius pranešimus apie mokesčius, kuriuos turite sumokėti už prekių ženklo registravimą, jo galiojimą ar kitus mokesčius, turite gauti tiesiogiai iš Valstybinio patentų biuro.

        Už prekių ženklo registravimo ir galiojimo mokesčių sumokėjimą nustatytais terminais yra atsakingas pats pareiškėjas ar prekių ženklo savininkas. Valstybinis patentų biuras gali, tačiau neprivalo, priminti apie artėjantį prekių ženklo galiojimo termino pasibaigimą.

        Trečiųjų asmenų, kurie neturi įgaliojimo jus atstovauti registruojant prekių ženklą, kvietimai mokėti mokesčius gali būti apgaulingi.

        Atnaujinta: 2018 08 13

    • Prekių ženklo apsauga užsienyje 2
      • 1.

        Kaip užregistruoti Lietuvoje sukurtą, naudojamą prekių ženklą užsienyje?

        Norėdami įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą, galiojantį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, turite laikytis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos nustatytų reikalavimų.

        Paraiška Europos Sąjungos prekių ženklui registruoti paduodama Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai, esančiai Alikantėje (Ispanija). Paraišką galima paduoti

        elektroniniu būdu: https://oami.europa.eu/ohimportal/lt/route-to-registration    

        Norėdami įregistruoti ženklą per tarptautinės registracijos procedūrą, turite laikytis Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos nustatytų reikalavimų.

        Tarptautinė prekių ženklo paraiška paduodama siekiant teisių apsaugos vienoje arba keliose pasirinktose valstybėse, Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolo narėse.

        Tarptautinė paraiška paduodama nacionalinio ženklo paraiškos ar registracijos pagrindu per VPB

        Norėdami įregistruoti prekių ženklą užsienio valstybėje, turite laikytis tos valstybės teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Paprastai išsamią informaciją apie ženklo registracijai keliamus reikalavimus galima rasti atitinkamos valstybės pramoninės nuosavybės tarnybos interneto svetainėje (tarnybų interneto svetainių sąrašas).

        Atnaujinta: 2018 08 13

      • 2.

        Ar registruojant prekių ženklą užsienyje galiu gauti prekių ženklo registravimo išlaidų kompensaciją?

        Ne, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato prekių ženklo registravimo užsienyje išlaidų kompensavimo.

        Atnaujinta: 2018 06 11