Idėja kaip tokia yra nepatentabili. Tačiau idėją užpatentuoti galima tuomet, kai ji išreiškiama techniniu sprendimu, kuris pripažįstamas išradimu, atitinkančiu nustatytas patentavimo sąlygas.

Atnaujinta: 2018 06 14

Išradimu paprastai vadinamas naujas ir išradimo lygio (neakivaizdus atitinkamos srities specialistui), pramonėje pritaikomas problemos (uždavinio) techninis sprendimas, sietinas tiek su naujo įrengimo, produkto ar proceso sukūrimu, tiek su jau žinomo įrengimo ar proceso patobulinimu. Išradimo sukūrimas dažniausiai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ilgalaikių mokslinių ir finansinių investicijų į tyrimus ir kūrimą. Tačiau taip pat sukuriama daug paprastų ir nebrangių technikos patobulinimų, kurie turi didelę vertę rinkoje, o jų išradėjams ir bendrovėms gali atnešti nemažą pelną.

Atnaujinta: 2018 08 13

Kiekvieną išradimą gali sukurti tik žmogus, kuris vadinamas išradėju arba išradimo autoriumi. Išradimo autorius (t. y. išradėjas) yra fizinis asmuo, kuris sukuria išradimą kaip savo išradybinės veiklos rezultatą. Juridinis asmuo negali būti išradimo autorius. Kartais išradimas gali turėti kelis autorius (išradėjus). Jei išradimas sukurtas autorių grupės, tokie asmenys yra bendraautoriai.

Atnaujinta: 2018 08 13

Išradimo sąvoka teisės aktuose neapibrėžiama, tačiau išradimu vadinamas naujas ir išradimo lygio (neakivaizdus atitinkamos srities specialistui), pramonėje pritaikomas problemos (uždavinio) techninis sprendimas. Kadangi jis yra sukuriamas konkretaus asmens, išradimo kūrėjui pripažįstamos išimtinės asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, pastarosios gali būti perduodamos.

Atradimas yra objektyviai egzistuojančio, anksčiau nepažinto materialaus reiškinio, savybių ar dėsnių, kuriuos galima patikrinti, nustatymas, pripažinimas. Atradimą padaręs asmuo paprastai laikomas atradėju, jo teisės į atradimą gali būti saugomos kaip autorinės.

Atradimai nėra patentuojami ir atradėjams nėra suteikiamos išimtinės turtinės teisės į atradimą.

Atnaujinta: 2018 08 13

Išradimas yra techninis problemos sprendimo būdas, susijęs su nauju paties gaminio techniniu sprendimu (naujas  gaminys, jo funkcija, veikimas arba konstrukcija). Patentuojamos gali būti naujos, pramonėje pritaikomos, išradimo lygio funkcijos, kurios aprašytos taip, kad specialistas galėtų atkurti išradimo sukūrimo procesą.

Dizainas yra susijęs tik su gaminio ar jo sudėtinių dalių išorine išvaizda (linijos, kontūrai, spalvos, formos, tekstūra ir (arba) medžiagos, ornamentika). Dizainu apsaugomas tik naujas, individualias savybes turintis išorinis gaminio vaizdas. Dizainu negali būti apsaugoma gaminio funkcija.

Kai gaminys yra susijęs su naujomis funkcijomis ir nauja išvaizda, jam gali būti taikoma abiejų teisių (patentų ir dizaino) apsauga, tačiau labai svarbu laiku paduoti paraiškas, kad nebūtų pažeistas naujumo reikalavimas.

Atnaujinta: 2018 08 13

Teisė į patentuotą išradimą yra nuosavybė, saugoma pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Išradimo patentavimas nėra privaloma procedūra. Išradimas gali būti naudojamas rinkoje ir tuo atveju, jeigu jis nėra patentuotas. Tačiau patentuoti išradimą yra tikslinga dėl kelių priežasčių.

Patentas suteikia išimtinę teisę į išradimą (naują įrenginį, produktą ar procesą), pagal kurią tik patento savininkas turi teisę gaminti, parduoti ar kitaip naudoti savo išradimą. Išradimo sukūrimui paprastai reikalingos nemažos investicijos. Konkurentai neapsaugotą naują produktą gali nukopijuoti ir jį vėliau parduoti. Patento suteikiama išimtinė teisė sudaro galimybes neleisti konkurentams gaminti ar parduoti tokių pačių produktų. Vadinasi, patentas yra priemonė užtikrinti verslo konkurencingumą. Patentą taip pat galima licencijuoti, patentas gali palengvinti komercinių partnerių paiešką.

Pažymėtina, kad nors patentų tarnyba išduoda patentą, ji automatiškai negina patento savininko teisių – pats patento savininkas turi imtis teisių užtikrinimo priemonių pagal tos valstybės, kurioje galioja patentas, teisės aktų reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad patento apsauga galioja tik tos valstybės, kurioje gautas patentas, teritorijoje.

Atnaujinta: 2019 07 04

Teisė gauti patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui, arba darbdaviui, kai išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimą sukūrė asmuo, atliekantis mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė gauti patentą nustatoma šioje sutartyje. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises gauti patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

Jeigu keli išradėjai sukūrė tokį pat išradimą visiškai atskirai, teisė į patentą priklauso tam išradėjui, kuris pirmas padavė patento paraišką Valstybiniam patentų biurui ar turi ankstesnę prioriteto teisę į šį išradimą, jeigu vėliau ta patento paraiška nebuvo atšaukta ar laikoma atšaukta.

Užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės privalo paraiškas paduoti ir visus veiksmus Valstybiniame patentų biure vykdyti per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

Atnaujinta: 2019 08 02

Patentinis patikėtinis – yra fizinis asmuo, teikiantis atstovavimo Valstybiniame patentų biure, konsultavimo, paieškų ir kitas paslaugas, susijusias su pramoninės nuosavybės objektų registravimu, teisių apsauga, gynimu. Patentiniai patikėtiniai yra privatūs asmenys, teikiantis paslaugas klientams atstovavimo, pavedimo sutarčių, įgaliojimo pagrindais. Tam, kad asmuo taptų patentiniu patikėtiniu, jis turi atitikti nustatytus reikalavimus, išlaikyti patentinio patikėtinio egzaminą ir būti įrašytas į Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių sąrašą, kurį galima rasti Valstybinio patentų biuro tinklalapyje.

Patentinę paraišką gali pateikti pats pareiškėjas arba jo atstovas. Jeigu paraiška pateikiama per atstovą, jis turi būti patentinis patikėtinis. Jeigu asmenys, besikreipiantys į Valstybinį patentų biurą, yra užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės, privalo paraiškas paduoti ir visus veiksmus Valstybiniame patentų biure vykdyti per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

Atnaujinta: 2021 08 10

Prioritetas – tai laikotarpis, per kurį galima prašyti išradimo apsaugos nuo pirmosios patento paraiškos padavimo, remiantis pirmosios patento paraiškos kitose valstybėse padavimo data.

Patento paraiškos prioritetas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių.

Per prioriteto terminą (12 mėnesių), padavus paraišką, nėra pakenkiama išradimo naujumui, o, kilus ginčui, teisės į išradimą atsiradimo data nustatoma pagal prioriteto datą.

Atnaujinta: 2023 03 08

Kai išradėjas randa tam tikros problemos sprendimą, reikia įsitikinti, ar sprendimas naujas. Be to, išradimo aprašyme turi būti palyginti panašių problemų sprendimai su patentuojamu sprendimu. Technikos lygio nustatymas leidžia pamatyti, kuri technikos sritis jau apsaugota patentais, ir numatyti kryptį, kuria galima ieškoti naujų sprendimų. Atliekant naujumo paieškas, reikia atkreipti dėmesį, kad naujumui nustatyti svarbi visa iki paraiškos padavimo egzistuojanti viešai prieinama informacija pasaulyje, ir tai, kad patentų paraiškos paprastai skelbiamos po 18 mėnesių nuo paraiškos padavimo datos.

Naujumo ir techninio lygio paiešką (dar vadinamą patentine paieška) gali atlikti pats pareiškėjas viešai prieinamose įvairiose patentų duomenų bazėse arba kreiptis į profesionalus (patentinius patikėtinius, kompetentingas institucijas). Lietuvos patento paraišką padavęs pareiškėjas gali prašyti Europos patentų tarnybos paieškos ataskaitos.

Naujumo paiešką galima atlikti tiek nacionalinėse, tiek regioninėse, tiek tarptautinėse duomenų bazėse. Įvairių organizacijų nemokamos patentų duomenų bazės:

• Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras;
• Europos patentų tarnyba;
• Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija;
• JAV patentų tarnyba;
• Vokietijos patentų tarnyba;
• Google.

Atnaujinta: 2019 09 03

Teisė į patentą atsiranda nuo išradimo sukūrimo momento. Tačiau ši teisė turi būti realizuota, tai yra sukūrus išradimą ir norint gauti patentą turi būti paduota patento paraiška, nuo kurios padavimo ar prioriteto datos skaičiuojami atitinkami teisinės apsaugos terminai.

Padavus patento paraišką išradimas neskelbiamas iki 18 mėnesių (gali būti ankstesnis (anksčiausiai – po 6 mėnesių) paskelbimas pareiškėjo prašymu), taip suteikiant galimybę būsimam patento savininkui pasiruošti patentu saugomą gaminį išleisti į rinką ar per konvencinio prioriteto 12 mėnesių laikotarpį paduoti patentų paraiškas į kitas šalis ar regionines patentų tarnybas ir per likusius 6 mėnesius iki paskelbimo patenkinti kitų šalių patentų tarnybų reikalavimus, o patentų tarnyboms parengti išradimo aprašymą paskelbimui.

Nuo patento paraiškos paskelbimo iki patento išdavimo išradimui suteikiama laikina apsauga, išdavus patentą jo savininkas gali įgyvendinti ir ginti savo teises į patentą visą jo galiojimo laikotarpį (maksimaliai 20 metų).

Atnaujinta: 2019 09 03

Išradimo patentas suteikia patento savininkui išimtines teises į išradimą, tai yra teisę leisti arba drausti kitiems asmenims naudoti išradimą: gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tą gaminį. Patento savininko teisės nėra absoliučios, jų apribojimus nustato teisės aktai.

Teisės į išradimo patentą gali būti įkeistos, perduodamos, suteikiama licencija. Teisių perdavimas įsigalioja tik tada, jeigu VPB įregistruojamas teisių perdavimas. Licencijų registravimas neprivalomas, išskyrus tuos atvejus, kai suteikiamomis teisėmis norima pasinaudoti prieš trečiąsias šalis.

Už patento savininko teisių pažeidimą yra numatyta civilinė, baudžiamoji ir administracinė atsakomybė.

Atnaujinta: 2019 09 03

Ilgiausias  patento galiojimo terminas yra 20 metų. Išdavus patentą nuo trečiųjų metų patento galiojimas turi būti pratęsiamas kiekvienais metais mokant mokesčius už patento  galiojimą.

Jeigu išradimo objektu yra vaisto arba augalų apsaugos priemonės veiklioji medžiaga, tai patentu suteikiama maksimali 20 metų apsauga gali būti pratęsta gavus papildomos apsaugos liudijimą maksimaliai 5 metams (žr. klausimą apie papildomos apsaugos liudijimus), pediatrinių vaistų atveju apsauga pratęsiama dar 6 mėnesiams.

Atnaujinta: 2019 09 03

Jeigu išradimo objektu yra vaisto arba augalų apsaugos priemonės veiklioji medžiaga, tai patentu suteikiama maksimali 20 metų apsauga gali būti pratęsta gavus papildomos apsaugos liudijimą. Papildomos apsaugos liudijimų tikslas yra kompensuoti patentų, kurių objektas yra vaisto arba augalų apsaugos priemonės veiklioji medžiaga, savininkams laiką, kurį jie negalėjo naudotis išradimu ir jo patentu suteikiamomis teisėmis dėl to, kad dėl vaisto arba augalų apsaugos priemonės veikliųjų medžiagų savybių, poveikio žmogui ir aplinkai, yra būtina juos išsamiai ištirti prieš pateikiant galutinį produktą – naują vaistą ar augalų apsaugos priemonę į rinką.

Papildomos apsaugos liudijimai yra išduodami pasibaigus patento galiojimo terminui ir išduodami tokiam laikotarpiui, kuri gaunamas jį apskaičiuojant pagal specialią formulę – iš pirmojo leidimo prekiauti vaistu rinkoje išdavimo datos atėmus patento paraiškos padavimo datą bei 5 metus.

Dėl papildomos apsaugos liudijimo gavimo reikia kreiptis į Valstybinį patentų biurą.

Atnaujinta: 2019 09 03

Licencinė sutartis gali, tačiau neprivalo būti įregistruota Valstybinio patentų biuro tvarkomame Patentų registre. Tačiau licencinė sutartis dėl patento naudojimo tretiesiems asmenims įsigalioja nuo duomenų įrašymo į Patentų registrą. Už licencijos įregistravimą yra nustatytas mokestis.

Jeigu franšizės sutarties dalykas yra išradimas, franšizės sutarties sudarymo faktas taip pat turi būti įregistruotas Valstybiniame patentų biure (Civilinio kodekso 6.767 straipsnio 3 dalis).

Atnaujinta: 2019 09 03

Priverstinė licencija yra licencija, kuria leidžiama išradimu pasinaudoti kitiems asmenims be patento savininko sutikimo, jeigu jis geranoriškai nesutinka leisti kitiems asmenims naudoti jo išradimo. Priverstinė licencija gali būti išduodama griežtai laikantis Patentų įstatymo 48-50 str. nustatytų sąlygų.

Priverstines licencijas, atsižvelgiant į patentu saugomą objektą ir jo naudojimo aplinkybes, Lietuvoje gali išduoti Vyriausybė, teismas arba Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Atnaujinta: 2020 04 30

Vieša licencija yra licencija, kai patento savininkas viešai pareiškia, kad bet kuriam asmeniui už atitinkamą atlyginimą jis sutinka leisti naudotis išradimu licenciato teisėmis (Patentų įstatymo 46 str.).

Pareiškimas dėl viešos licencijos išdavimo turi būti paduotas Valstybiniam patentų biurui. Patento savininkas, pareiškęs apie viešą licenciją, moka 50% mažesnius patento galiojimo metų mokesčius.

Atnaujinta: 2020 04 30

Pareiškėjas, norintis pasinaudoti prioriteto teise, prašyme išduoti patentą turi nurodyti kitoje valstybėje paduotos pirmosios (prioritetinės) paraiškos (-ų) numerį, padavimo datą, valstybės kodą. Taip pat turi pateikti prioriteto datą įrodančios pirmosios paraiškos kopiją, patvirtintą tokią patento paraišką priėmusios patentų tarnybos. Jeigu minėta tarnyba yra prisijungusi prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos skaitmeninės prieigos paslaugos (PINO DAS) sistemos ir prioritetinės paraiškos kopija buvo įkelta į minėtą sistemą, pareiškėjui pakanka nurodyti tokios paraiškos kopijos prieigos PINO DAS sistemoje kodą (angl. DAS Access Code) ir kopijos atskirai pateikti nereikia.

Nuo 2023 m. sausio 1 dienos VPB prisijungė prie PINO DAS sistemos. Todėl VPB ne tik priima, bet, pareiškėjui pateikus atitinkamą prašymą, gali išduoti patvirtintą paraiškos kopiją el. būdu. Norint, kad VPB į PINO DAS sistemą įkeltų jūsų paduotos nacionalinės patento paraiškos kopiją, reikia pateikti VPB laisvos formos prašymą nurodant paraiškos numerį, paraiškos padavimo datą, būdą, kuriuo norima, kad kopija būtų išduota (elektroninė (per PINO DAS sistemą) arba popierinė) ir elektroninio pašto adresą, kuriuo bus išsiųstas patvirtintos paraiškos kopijos prieigos PINO DAS sistemoje kodas. Taip pat turi būti pateikta informacija apie sumokėtą mokestį už paraiškos patvirtintos kopijos išdavimą.

Svarbu! Kai patvirtinta paraiškos kopija įkeliama į PINO DAS sistemą, norint, kad kita patentų tarnyba ją iš šios sistemos paimtų, prašyme išduoti patentą būtina pateikti šiuos duomenis:

1. Prioritetinės patento paraiškos numerį (į PINO DAS sistemą keliamų nacionalinių paraiškų formatas yra LT YYYYNNN (pvz., LT 2022573), tad būtent tokiu formatu paraiškos numerį ir būtina nurodyti); https://www.wipo.int/das/en/participating_offices/details.jsp?id=12645);
2. Valstybę, kurioje prioritetinė patento paraiška paduota;
3. El. paštu gautą prioritetinės patento paraiškos patvirtintos kopijos prieigos DAS sistemoje kodą;
4. Prioritetinės paraiškos, kurios numeris nurodomas pirmame punkte, padavimo datą.

Atnaujinta: 2023 03 08