Prekių ženklo savininko teisės

Įregistruoto ženklo (tai gali būti arba nacionalinis, arba Europos Sąjungos, arba tarptautinis prekių ženklas, galiojantis Lietuvoje) savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti tapatų ar klaidinamai panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms (Prekių ženklų įstatymo 37-45 straipsniai). Prekių ženklo savininkas turi teisę drausti jo teises pažeidžiančių prekių importą ar eksportą. Prašymai taikyti muitinės priežiūros priemones pateikiami Muitinės departamentui. Tam tikrais atvejais muitinės priežiūros priemones muitinė gali taikyti ir savo iniciatyva (ex officio), nesant atitinkamo ženklo savininko prašymo.

Ankstesnio ženklo savininkai taip pat turi teisę protestuoti ženklo registraciją Valstybiniame patentų biure per 3 mėnesius nuo įregistruoto ženklo paskelbimo Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje dienos, paduodant protestą VPB Apeliaciniam skyriui.

Savininko teisės pasibaigia, kai prekių ženklu pažymėtos prekės išleidžiamos į Europos Sąjungos rinką paties prekių ženklo savininko ar su jo sutikimu, išskyrus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių nesutikti su tolesniu prekių komercializavimu (pvz., išleidus prekes į rinką pasikeitė ar pablogėjo jų kokybė). Ši taisyklė kartais įvardijama kaip „teisių išsėmimas“ (angl. „exhaustion of rights“).

Ženklo savininkas negali drausti kitiems asmenims naudoti žymenų, jeigu naudojama asmens vardas ir pavardė, jeigu reikia nurodyti prekių ar paslaugų paskirtį, kiekį, kokybę ir kitas charakteristikas, jeigu tokios veikos atliekamos nekomerciniais tikslais.

Teisės į prekių ženklus gali būti perduodamos, suteikiamos licencijos, įkeičiamos ir areštuojamos.

Už prekių ženklo savininko teisių pažeidimą yra numatyta civilinė (Prekių ženklų įstatymo 50-51 str.), baudžiamoji (Baudžiamojo kodekso 204 str.) ir administracinė  (Administracinių nusižengimų kodekso 125 str.) atsakomybė.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-07-31