Lietuvos advokatūroje darbą pradeda naujas Intelektinės nuosavybės teisės komitetas.

Data

2020 07 16

Įvertinimas
0
photo-of-people-doing-hands.jpg

Sparčiai vystantis technologijoms intelektinės nuosavybės teisių reikšmė auga, o jų turėtojai susiduria su teisių gynimo iššūkiais. Taip pat nemažai naujų problemų kyla dėl skaitmenizacijos procesų, naujų kūrybinės išraiškos formų bei intelektinės nuosavybės objektų formos (pavyzdžiui, multimedijos) bei nuosavybės teisių užtikrinimo jose. Lietuvos įstatyminė bazė bei jos taikymas taip pat turi nemažai iššūkių dėl tinkamo ir savalaikio intelektinės nuosavybės apsaugos užtikrinimo.

Siekis kurti veiksmingą intelektinės nuosavybės teisės apsaugos sistemą paskatino Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro bei Lietuvos advokatūros atstovus ieškoti naujų bedradarbiavimo formų. Taip Lietuvos advokatūroje šiais metais buvo suformuotas naujas, itin reikalingas, Intelektinės nuosavybės teisės komitetas, savo darbą pradėjęs nuotoliniu būdu, siaučiant pandemijai.

Komiteto primininkas dr. R. Birštonas teigia, kad sėkmingam šio sektoriaus funkcionavimui, trukdo intelektinės nuosavybės apsaugos tradicijų stoka ir vyraujantys stereotipai, kurie susiję su nepakankamomis šios apsaugos žiniomis.

„Nemaža dalis Lietuvos kūrėjų bei verslininkų vis dar nėra įsisąmoninę intelektinės nuosavybės svarbos. Kai kurie ją vertina greičiau kaip kliūtį kūrybai ar verslui. Tačiau visos civilizuotos valstybės pripažįsta intelektinės nuosavybės apsaugos būtinumą ir jos teigiamą poveikį tiek paskiriems asmenims, tiek visos šalies kultūrai bei ekonomikai“, – sakė dr. R. Birštonas, kuris neseniai pristatė drauge su bendraautore parengtą knygą „Intelektinės nuosavybės apsauga kūrybinėse industrijose“.

„Kita problema, kurią norėčiau išskirti, yra ta, kad dabartinė apsaugos sistema Lietuvoje turi nemažai trūkumų – kai kurie yra universalūs, o kiti nulemti ne itin vykusių nacionalinių įstatymų ar jų taikymo praktikos”, – teigė dr. Ramūnas Birštonas.

Naujai susikūrusio Intelektinės nuosavybės teisės komiteto pirmininkui antrino ir Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė. Jos nuomone, ši sritis itin dinamiška, reikalinga nuolatinio teisinio reguliavimo įvertinimo.

„Iš tiesų intelektinės nuosavybės teisė ir atskirų jos objektų apsaugos reglamentavimas stipriai įtakojamas naujų technologijų, skaitmenizacijos procesų. Šiandien į pagalbą fiksuojant intelektinės veiklos rezultatus jau ateina blockchain technologijos, taip pat ir dirbtinis intelektas kelia vis daugiau subjektiškumo klausimų. Intelektinės nuosavybės teisių turėtojai vis labiau susiduria su teisių gynimo elektroninėje erdvėje problematika. Tad šis technologijų ir inovacijų vystymasis neišvengiamai kelia vis naujus iššūkius ir teisinio mechanizmo sureguliavimui. Todėl tikimės, jog aktyvesnis bendradarbiavimas leis efektyviau keistis aktualia praktine informacija bei ekspertinėmis žiniomis.“, – sakė Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.

Būtent įstatyminei bazei bei jos taikymui ir bus skiriamas didžiausias Komiteto dėmesys.

Pirmajame Komiteto posėdyje nariai aktyviai dalijosi įžvalgomis dėl teisinėje praktikoje išryškėjusių prekių ženklų bei kitų pramoninės nuosavybės objektų reguliavimo ir šioje srityje kylančių ginčų nagrinėjimo trūkumų bei teikė pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo. Po konsultacijų su kitais suinteresuotais asmenimis bus sprendžiama dėl galimybės siūlyti atitinkamus teisės aktų pakeitimus.

Intelektinės nuosavybės teisės komitetą sudaro 12 advokatų. Komiteto sudėtį bei pirmininką išrinko Lietuvos Advokatų taryba šių metų balandžio 8 dieną įvykusio posėdžio metu.